Agnė Gudauskaitė, Dalia Miltinienė
Abstract
Kliniškai amiopatinis dermatomiozitas (KADM) – tai viena iš dermatomiozito rūšių, kai pacientams pasireiškia dermatomiozitui būdingas odos bėrimas, tačiau nėra klinikinių ar laboratorinių raumenų pažeidimo požymių [1]. KADM, kaip ir klasikinis dermatomiozitas (DM), gali būti susijęs su plaučių ir krūties navikais, odos opomis, heterochroniniu skrandžio ir storosios žarnos vėžiu bei intersticine plaučių liga [2–7]. Dėl dažnai pasireiškiančio klinikinių požymių trūkumo, kai stebimi būdingi odos požymiai, tačiau nerandama nei klinikinių, nei histologinių raumenų pakitimų, šios ligos diagnostika bei gydymas yra iššūkis [2]. Maždaug 20 procentų KADM sergančių pacientų nustatomi teigiami anti-MDA5 antikūnai, kurie dažniausiai prognozuoja agresyvesnę ligos eigą, ryškesnius odos pokyčius, plaučių pažeidimą bei ankstyvą mirtį [7]. Šiame straipsnyje pristatomas klinikinis atvejis, atspindintis ligos diagnostikos sudėtingumą, aptariami aktualūs gydymo bei sąsajos su piktybinėmis ligomis klausimai. Nors liga pasireiškė tipiniais dermatomiozito bėrimais ir klinikiniais raumenų silpnumo požymiais, kreatinkinazės bei mioglobino rodikliai išliko nepakitę. KADM diagnozė buvo patvirtinta tik atlikus antikūnų prieš autoimuninių miopatijų antigenus tyrimą bei deltinio raumens biopsiją.
Keyword(s): amiopatinis dermatomiozitas, anti-MDA5, onkologija.
Full Text: PDF