KLINIKINIŲ STAPHYLOCOCCUS AUREUS PADERMIŲ ATSPARUMAS ANTIBIOTIKAMS IR BIOPLĖVELIŲ SUDARYMO AKTYVUMAS

Bakterijos bioplėveles sudaro ant abiotinių ir biotinių paviršių ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir aplinkoje. Bioplėvelės ligoninėse ant medicini­nės įrangos, ventiliacijos angų sudaro infekcijos sukė­lėjų rezervuarą, iš kurio jie plinta į skyrius, medicinos personalui ir pacientams. Bioplėvelė silpnina ligonio imuninės sistemos reakciją į infekcijos sukėlėją, for­muoja atsparumą antibiotikams.

Tyrimo tikslas. Nustatyti klinikinių Staphylococcus aureus (S. aureus) padermių atsparumą antibiotikams ir bioplėvelių sudarymo aktyvumą.

Tyrimo metodika ir tiriamoji medžiaga. Iš klinikinės medžiagos išaugintos 107 S. aureus padermės, kurios identifikuotos vertinant manitolio skaidymą manitolio druskos agare (LAB M Mannitol salt agar) ir atlikus plazmakoagulazės (Coagulase Plasma, Rabbit with EDTA, BBL) ir A baltymo nustatymo (Dryspot Stap­hytect Plus, OXOID) testus. Stafilokokų atsparumas antibiotikams nustatytas, remiantis Europos jautrumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimų komiteto (angl. European Committee on Antimicrobial Susceptibility Testing, EUCAST) reglamentuojamu Kirbio-Bauerio (Kirby-Bauer) metodu [1]. Kiekybinis S. aureus bio­plėvelių sudarymo aktyvumas nustatytas Kristalvioleto metodu [2]. Vertinama – silpnas, vidutiniškas ar stiprus bioplėvelės sudarymo aktyvumas, ar jo nėra.

Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS Statistics 23.0 programa. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

Rezultatai. Ištirtos 107 S. aureus padermės, išskirtos iš stacionare gydytų pacientų, sirgusių pūline infek­cija. Nustatytos 57 (53,3%) S. aureus padermės jautrios meticilinui (MJSA) ir 50 (46,7%) S. aureus padermių, atsparių meticilinui (MASA). Vertinant S. aureus pa­dermių atsparumą antibiotikams reikia atsižvelgti į jų atsparumą meticilinui. Nustatyta, kad MASA padermės yra 2,7 – 4,2 karto atsparesnės antibiotikams, lyginant su MJSA padermėmis. MJSA padermės buvo jautrios vankomicinui, linezolidui, ciprofloksacinui ir cefoksi­tinui, o MASA padermės išliko jautrios vankomicinui ir linezolidui.

MASA padermės pasižymėjo didesniu bioplėvelių su­darymo aktyvumu, lyginant su MJSA (60% ir 26,3%). 73,7% MJSA padermių bioplėvelių nesudarė, 17,5% padermių buvo vidutinis ir 8,8% stiprus bioplėvelių sudarymo aktyvumas. Mažiau nei pusė (40%) MASA padermių bioplėvelių nesudarė, 34% padermių nusta­tytas vidutinis bioplėvelių sudarymo aktyvumas, o 26% – stiprus bioplėvelių sudarymas. Lyginant MASA pa­dermių bioplėvelių sudarymo intensyvumą ir šių pa­dermių atsparumą antibiotikams, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05).

Išvada. Nustatyta, kad MASA padermės yra atsparesnės antibiotikams, lyginant su MJSA padermėmis. MJSA padermės buvo jautrios vankomicinui, linezolidui, ci­profloksacinui ir cefoksitinui, o MASA padermės išliko jautrios vankomicinui ir linezolidui.

MASA padermės 1,84 karto dažniau sudaro bioplėve­les, lyginant su MJSA padermėmis. Tik apie ketvirtai daliai MJSA padermių nustatytas vidutinis ar stiprus bioplėvelių sudarymo aktyvumas. MASA padermės dažniau sudarė bioplėveles: trečioji šių padermių dalis turėjo vidutinį, o ketvirtoji dalis stiprų bioplėvelių su­darymo aktyvumą.