KLINIKINIAI ORTODONTINĖS EKSTRUZIJOS DANTŲ RESTAURACINIO GYDYMO ASPEKTAI

Tikslas. Šia literatūrine apžvalga siekiama surinkti infor­maciją apie klinikines indikacijas ir kontraindikacijas, rasti ortodontinės ekstruzijos (OE) atlikimo metodiką, išsiaiškinti jos privalumus ir trūkumus, siekiant pailginti dantų vainikėlius ar sukurti vietą implantams.

Medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalgai buvo ieš­koma straipsnių, paskelbtų 2017-2022 m., parašytų an­glų kalba, naudojant šiuos raktažodžių derinius PubMed ir Cochrane duomenų bazėse anglų kalba: (orthodon­tic extrusion OR forced eruption) AND (restoration OR implant OR crown lengthening)) (liet. (ortodontinė eks­truzija AR priverstinis daiginimas) IR (restauracija AR implantas AR vainikėlio prailginimas)). Google Scholar paieškos sistemoje buvo atlikta rankinė paieška.

Rezultatai. Atrinkti 9 moksliniai straipsniai, atitinkantys raktažodžius ir literatūros apžvalgai keliamus kriterijus. Naudojant ortodontinę ekstruziją, išsaugomas atraminis kaulas, užtikrinama geresnė estetika, išsaugojami gre­timi dantys ir sumažinamas neigiamas poveikis vainiko ir šaknies santykiui. Kaip neinvazinis metodas, galintis padidinti turimą kaulo ir minkštųjų audinių tūrį, OE yra patraukli ir perspektyvi vietos kūrimo implantui meto­dika. Norint pasiekti norimą ekstruziją, galima naudoti tiek nenuimamus, tiek nuimamus prietaisus.

Išvados. OE yra efektyvi gydymo priemonė pacientams, kuriems reikalingas vainiko prailginimas ar vietos im­plantams paruošimas. Atliekant šią procedūrą, būtinas išsamus paciento ištyrimas, kompleksinio gydymo pla­navimas ir atlikimas tiksliai pagal indikacijas.

Norint išsiaiškinti ilgalaikį ortodontiškai ekstruduotų dantų ir su jais judėjusių minkštųjų ir kietųjų audinių stabilumą, reikalingi tolesni tyrimai.