KEPENŲ ECHINOKOKOZĖ: 20 METŲ RETROSPEKTYVINĖ DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO REZULTATŲ ANALIZĖ UNIVERSITETINĖJE LIGONINĖJE

Įvadas. Echinokokozė yra reta, lėtinė parazitinė liga, ku­rią Lietuvoje dažniausiai sukelia Echinococcus multilocu­laris (alveolinė echinokokozė, AE) ir Echinococcus gra­nulosus (cistinė echinokokozė, CE). Ši liga dažniausiai pažeidžia kepenis bei neretai diagnozuojama vėlyvose stadijose dėl ilgo latentinio periodo ir nespecifinių simp­tomų. Diagnozės patvirtinimui reikalingas kompleksinis ištyrimas, įskaitant radiologinius, serologinius ir histolo­ginius tyrimus, o gydymas dažniausiai susideda iš chi­rurginių intervencijų, taikomų kartu su antiparazitiniais preparatais. Tikslas. Pristatyti tretinio lygio universite­tinės ligoninės 20 metų patirtį, diagnozuojant ir gydant kepenų echinokokoze sergančius pacientus.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Į šį retrospektyvinį tyrimą įtraukti pacientų, sirgusių kepenų echinokokoze ir gydytų Lietuvos sveikatos mokslų ligoninės Kauno klinikų Chi­rurgijos klinikoje 2001–2021 metais, duomenys. Išanali­zavus pacientų duomenis, į galutinę analizę buvo įtraukti pacientai, kuriems patvirtinta kepenų echinokokozės dia­gnozė ir prieinami klinikiniai duomenys. Pacientai buvo atrinkti naudojant Tarptautinės statistinės ligų ir sveika­tos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo leidimo Australi­jos modifikacijos (TLK-10-AM) kodus (B67.0-B67.9). Surinkti demografiniai duomenys, vaizdo ir serologiniai duomenys, antiparazitinio gydymo tipas, informacija apie chirurgines ar minimaliai invazines procedūras ir pooperacinės baigtys.

Rezultatai. Į tyrimą įtraukta 100 pacientų (vid. amžius 55,8 m.), iš kurių 65% sudarė moterys. Dažniausiai nu­statytas sukėlėjas buvo E. multilocularis (47%), 33% – E. granulosus, o 20% atvejų sukėlėjas nebuvo iden­tifikuotas iki rūšies lygmens. Dauguma pacientų turėjo vieną židinį (44%), o 23% – keturis ar daugiau. Konser­vatyvusis gydymas taikytas 79% pacientų, dažniausiai skiriant albendazolą (66%). Chirurginis gydymas atliktas 75% pacientų – dažniausiai taikyta anatominė rezekcija (58,7%). Pooperacinės komplikacijos pasireiškė 24% pacientų. Mirties atvejis fiksuotas 1,3% pacientų.

Išvados. Kompleksinis ištyrimas ir individualizuotas gy­dymas, taikytas tretinio lygio universitetinėje ligoninėje, lėmė palankias gydymo baigtis daugumai pacientų, pa­tvirtindamas centro lyderystę gydant kepenų echinoko­kozę Lietuvoje.