Birutė Strukčinskienė, Dileta Tervydytė, Vaiva Strukčinskaitė, Neringa Strazdienė, Emilija Griškonytė, Sigitas Griškonis

Abstract

Lietuva jau keletą metų yra tarp šalių, kurios lyderiauja pagal savižudybių skaičių Europoje ir pasaulyje. Sаvižudybė – vienа pаgrindinių jаunų žmonių mirties priežаsčių mūsų planetoje. Jauno žmogaus gyvenime kyla daug iššūkių, kurie lemia jaunimo elgsenos kaitą. Šio darbo tikslas buvo jaunų žmonių savižudybių fenomeno analizė. Taikyta sisteminė mokslinės literatūros bei dokumentų apžvalga ir analizė.Sаvižudybė – tаi ne ligа, o desperаtiškas jauno žmogаus, nerаdusio kitos išeities, poelgis. Savižudybė dažniausiai nėra staigus vienos priežasties nulemtas veiksmas. Tai paprastai būna procesas, kurio metu žmogus išgyvena vis didėjantį stresą, emocinį skausmą, jausmų ir minčių sumaištį, o jo gebėjimas įveikti krizę vis mažėja. Šį procesą dažniausiai užbaigia koks nors įvykis ilgoje nesėkmių, stresinių įvykių grandinėje. Jaunų žmonių savižudybių priežastys ir rizikos veiksniai gali būti įvairūs – socialiniai, asmeniniai, psichologiniai, sveikatos ir kt. Pastaruoju metu virtuali erdvė, ypač interneto socialiniai tinklai tampa aktualiu jaunų žmonių savižudybių rizikos veiksniu. Jaunų žmonių savižudybės yra viena iš pagrindinių problemų, kurias spręsti reikia taikant efektyvias prevencijos priemones. Visuomenės informuotumo didinimas, savižudybės tabu laužymas ir švietimas, nukreiptas prieš vyraujančius mitus, galėtų padėti užkirsti kelią šiems tyčiniams sužalojimams. Visuomenei reikėtų suteikti daugiau informacijos, kaip atpažinti galimą savižudišką elgesį ir interpretuoti suicidinių minčių turinčio jaunuolio siunčiamus pagalbos ieškojimo, siekiamo palaikymo, žinios skleidimo ženklus. Svarbu kurti ir įgyvendinti išsamias nacionalines strategijas, kurios padėtų išvengti jaunimo savižudybių. Psichikos sveikatos stiprinimo programų
įgyvendinimas ir savalaikės pagalbos paslaugų prieinamumo vaikystės laikotarpiu didinimas turi tapti prioritetine sveikatos politikos sritimi.

Keyword(s): savižudybės, fenomenas, jauni žmonės, jaunimas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2019.072
Full TextPDF

Back