Martynas Bublys, Vitalij Černel

Abstract

Rezistentiška arterinė hipertenzija (RAH) įtariama, kai nepasiekiamas norminis kraujo spaudimas (< 140/90 mm Hg), gydant trimis antihipertenziniais vaistais, iš kurių vienas yra diuretikas. Norint patvirtinti tikrąją re­zistentišką hipertenziją (tRAH), reikalingas išsamesnis paciento tyrimas ir pseudorezistentiškos arterinės hi­pertenzijos atmetimas, galintis daryti įtaką tolesniam gydymo pasirinkimui.

Tikslas. Apžvelgti pseudorezistentiškos arterinės hiper­tenzijos paplitimą ir iššūkius, susijusius su tikrosios re­zistentiškos arterinės hipertenzijos diagnozavimu.

Metodai. Sisteminė literatūros apžvalga. Mokslinių straipsnių paieška atlikta PubMed ir Google Scholar elektroninėse medicininių publikacijų paieškos sistemose.

Tyrimo rezultatai. „Baltojo chalato“ hipertenzija yra svarbi pseudorezistentiškos arterinės hipertenzijos prie­žastis. Nustatyta, kad 37,5% pacientų, sergančių rezis­tentiška hipertenzija, turi šią būklę. Vidutiniškai 45,2% pacientų nesilaiko antihipertenzinių vaistų vartojimo re­žimo, o trečdalis asmenų, kuriems įtariama rezistentiška hipertenzija, taip pat nepaiso skirto gydymo. Nesilaikymo priežastys apima žemą socioekonominį statusą, prastą gydytojo ir paciento ryšį, sudėtingą dozavimą, polipra­gmaziją ir nepageidaujamas reakcijas. Klaidingą RAH diagnozę gali lemti netikslūs kraujo spaudimo matavi­mai. Atliekant vieną rutininį AKS matavimą gydytojo kabinete, kyla rizika praleisti maskuotos nekontroliuo­jamos hipertenzijos atvejus. Tyrime, kuriame medicinos personalo atliekami rutininiai kraujospūdžio matavimai buvo lyginami su automatizuoto matuoklio rezultatais, nustatyta, kad 33% pacientų (43 iš 130) atlikti matavi­mai parodė didesnį kraujo spaudimą. Tai galėjo lemti neteisingą RAH diagnozę. Amerikos širdies asociacijos gairėse pabrėžta, kad siekiant tiksliai diagnozuoti rezis­tentišką hipertenziją, būtina atlikti išsamesnį paciento tyrimą, įskaitant paros kraujospūdžio matavimą.

Išvados. Tikroji rezistentiška arterinė hipertenzija yra sudėtinga liga, reikalaujanti išsamaus tyrimo. Pseudo­rezistentiškos hipertenzijos atvejų tarp sergančiųjų yra daugiau nei 30%. Dažniausios blogos hipertenzijos kon­trolės priežastys yra „baltojo chalato“ sindromas, gydymo režimo nesilaikymas ir netikslūs kraujo spaudimo mata­vimai, pasitaikantys atitinkamai 37,5%, 45,2% ir 33% RAH sergančių pacientų.

Keyword(s): pseudorezistentiška arterinė hipertenzija, tikra rezistentiška arterinė hipertenzija.

DOI: 10.35988/sm-hs.2025.173
Full Text: PDF

Back