INTRAOPERACINIS ŠIRDIES SUSTOJIMAS

Įvadas. Širdies sustojimas anestezijos ir operacijos metu yra retas įvykis (apie 0,005% visų anestezijų). Šiame straipsnyje apžvelgiami intraoperacinį širdies sustojimą predisponuojantys veiksniai, gydymas ir jo baigtis.

Tyrimo tikslas – apžvelgti prieinamą mokslinę literatūrą ir aptarti perioperacinio širdies sustojimo rizikos veiks­nius bei priežastis, charakteristikas, gydymą ir jo baigtis.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinės literatūros paieška buvo atlikta naudojant PubMed ir Google moks­linčiaus duomenų bazes. Paieškai naudoti raktažodžiai ir jų kombinacijos anglų kalba: intraoperative cardiac arrest, intraoperative resuscitation, resuscitation in ope­rating room (intraoperacinis širdies sustojimas, intraope­racinis gaivinimas, gaivinimas operacinėje). Į literatūros analizę įtraukta 100 publikacijų, iš kurių buvo atrinkti 22 moksliniai straipsniai, atvejų apžvalgos bei tyrimų ataskaitos, kuriose aptariamas gaivinimas bei širdies su­stojimas operacinėje.

Rezultatai. Didžioji dalis gaivinimų vyksta širdies, krū­tinės bei angiochirurgijos operacijų metu. Intraoperacinį širdies sustojimą dažniausiai sukelia chirurginių proce­dūrų komplikacijos, tokios kaip kraujavimas, hipovole­mija, autonominės nervų sistemos stimuliacija. Pagrin­diniams paciento rizikos veiksniams priskiriamas širdies nepakankamumas ir plaučių kraujotakos sutrikimai, su širdies sustojimais siejama ir aukšta (IV-V) ASA klasė. Įvykus intraoperaciniam širdies sustojimui, nutraukiami chirurginiai veiksmai, pradedamas kardiopulmoninis gaivinimas pagal ALS algoritmus. Per 90 dienų nuo in­traoperacinio širdies sustojimo miršta apie pusė jį paty­rusių pacientų.