INDIVIDUALIZUOTAS NERIMO SUTRIKIMŲ GYDYMAS PIRMINĖJE SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMOJE

Nerimo sutrikimai – tai psichikos sveikatos sutrikimų grupė, pasireiškianti intensyviu ilgalaikiu nerimu, trukdančiu kasdieniam žmogaus funkcionavimui ir lydimu autonominėmis organizmo reakcijomis. PSO pranešime nurodyta, kad kasmet apie 38,2 % žmonių kreipiasi į pirminės sveikatos priežiūros specialistus dėl psichikos sutrikimų, iš kurių 14 % yra nerimo sukelti simptomai [1]. Dėl kompleksinių priežasčių, pirminėje sveikatos priežiūros sistemoje nerimo sutrikimai dažnai lieka nediagnozuoti. Šeimos gydytojų diagnostikos priemonių naudojimas (nerimo simptomų sunkumo skalės ir kt.) gali statistiškai reikšmingai pagerinti šių sutrikimų atpažinimą. Svarbu atlikti išsamią diferencinę diagnostiką, kadangi nerimo sukelti simptomai gali būti ir kitų psichikos sutrikimų ar somatinių ligų požymis. Nerimo sutrikimų pirmos eilės gydymo pasirinkimas yra farmakoterapija, psichoterapija ir šių metodų derinys. Pirmo pasirinkimo medikamentai – selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir seratonino – norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI). Iš psichoterapinio gydymo metodų veiksmingiausia laikoma kognityvinė elgesio terapija (KET). Klinikinis antidepresantų poveikis pasireiškia po 2-4 savaičių, todėl pirmomis gydymo savaitėmis gali būti svarstoma trumpalaikio benzodiazepinų skyrimo galimybė, kai reikalinga greitesnė nerimo simptomų stabilizacija. Straipsnyje pateikiami naujausi nerimo sutrikimų diagnostikos ir individualizuoto gydymo metodai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.