ĮGIMTA IR ĮGYTA ANIRIDIJA. DIRBTINĖS RAINELĖS IMPLANTACIJOS REZULTATAI, KOMPLIKACIJOS

Dovilė Mišeikytė, Gabrielius Dailidė, Skaistė Rita Kužmarskytė

Aniridija gali būti paveldima arba įgyta po traumos. Tai rainelės hipoplazija ar įgytas defektas, kai rainelė nebeveikia kaip filtras ir dėl to ne tik sutrinka regėjimo funkcija, bet ir sukeliamas diskomfortas dėl kosmetinio defekto. Liga diagnozuojama remiantis klinika ir anamnezės bei specialiosios apžiūros duomenimis, o esant įgimtai aniridijai, dar ir genetiniais tyrimais. Rainelės defektui maskuoti naudojama įvairi technika, tačiau siekiama ilgalaikio ir efektyvaus gydymo metodo, kuris būtų kuo artimesnis akies audiniams. Silikoninių individualiai gaminamų dirbtinių rainelių implantacija yra naujausias aniridijos gydymo būdas, parodęs puikius kosmetinius ir funkcinius rodiklius. Vis dėlto šis vis dar naujas aniridijos gydymo metodas sukelia ir nemažai komplikacijų, tokių kaip intraokulinio slėgio pakitimai, infekcija, makulinė edema, ragenos pigmentinio epitelio dekompensacija, implanto fiksavimo siūlais sukeltos komplikacijos. Tyrimo tikslas – apžvelgti naujausius mokslinius tyrimus ir literatūrą, nagrinėjančią įgimtos ir įgytos aniridijos kliniką, diagnostiką, rainelės implantacijos rezultatus bei komplikacijas. Mokslinių darbų paieška atlikta naudojant kompiuterines mokslinių duomenų bazes: PubMed, Cohrane, ScienceDirect, UpToDate. Analizuoti 2015-2020 metais išspausdinti moksliniai straipsniai anglų kalba, atitinkantys tyrimo temą. Literatūros analizės rezultatai atskleidė, kad iki šiol Artificial Iris rainelės implantas yra geriausių kosmetinių rezultatų pasiekęs gydymo metodas, panaikinantis pacientus varginančius akinimą ir fotofobiją, tačiau dėl galimų komplikacijų šio metodo taikymas reikalauja profesionalios kompetencijos.