I TIPO BIPOLINIS SUTRIKIMAS SU MANIJA, IŠPROVOKUOTA TIKSLŲ PASIEKIMO: KLINIKINIS ATVEJIS

Įvadas. I tipo bipoliniam sutrikimui būdingi pasikarto­jantys manijos ir depresijos epizodai. Manijos epizodus dažnai išprovokuoja psichosocialiniai stresoriai, tačiau teigiami gyvenimo įvykiai (tikslų pasiekimas) ir miego sutrikimai taip pat turi svarbią įtaką [1,2]. Ankstesni ty­rimai taip pat atskleidė, jog padidėjęs elgesio aktyvi­nimo sistemos jautrumas ir intensyvus tikslų siekimas gali predisponuoti bipolinius pacientus išgyventi inten­syvius pozityvius emocinius atsakus, kurie gali išprovo­kuoti manijos epizodus [3]. Gretutinis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali komplikuoti diagnostiką, nes ūmi psichozių, sukeltų medžiagų vartojimo, pradžia gali užmaskuoti pirminį nuotaikos sutrikimą [4]. Medika­mentinio gydymo režimo nesilaikymas didina atkryčių riziką, sergant bipoliniu sutrikimu [5].

Klinikinis atvejis. Aprašomas 25 metų informacinių technologijų specialisto, pusiau profesionalaus sporti­ninko, turinčio perfekcionistinių bruožų, atvejis. Anks­tesnių reikšmingų psichiatrinių sutrikimų jis nepatyrė, šeiminė anamnezė neigiama, išskyrus tėvui diagnozuotą profesinį perdegimą. Dvejų metų laikotarpiu pacientas tris kartus hospitalizuotas: pirmą kartą dėl kanapių var­tojimo sukeltos psichozės, o vėliau dėl dviejų manijos epizodų su psichozės simptomais. Pirmasis epizodas kilo dėl darbo streso ir intensyvaus kanapių vartojimo, pasi­reiškė ūmia psichoze, kuri iš pradžių buvo diagnozuota kaip medžiagų vartojimo sukelta psichozė.

Antroji hospitalizacija įvyko praėjus metams, po reikš­mingų asmeninių pasiekimų ir patirto streso, sukėlusio aiškų manijos epizodą su didybės kliedesiais, impulsy­vumu ir finansiniu neatsakingumu. Paciento būklė page­rėjo skyrus haloperidolį. Vėliau perėjus prie aripiprazolo, simptomams dar šiek tiek pagerėjus, jis išvyko iš ligoni­nės, nepaisydamas gydytojų rekomendacijų likti ilgiau. Po mėnesio įvykęs sunkus manijos atkrytis su psichozi­niais simptomais lėmė trečią hospitalizaciją, kurios metu taikytas gydymas olanzapinu, vėliau aripiprazolu bei intensyvios psichosocialinės intervencijos. Stabilizavus būklę, pacientas nukreiptas į ambulatorinę programą, ku­rios metu vykdyta struktūruota psichoedukacija ir laips­niška integracija į kasdienį gyvenimą.

Aptarimas. Šis atvejis parodo tikslų pasiekimo vaidmenį, kaip dažnai nepakankamai įvertinamą manijos epizodų provokatorių. Paciento manijos epizodai nuosekliai pra­sidėdavo po reikšmingų tikslų pasiekimo ar teigiamo streso periodų, kas atitinka literatūros duomenis, jog pa­sisekimai gyvenime ir padidėjęs jautrumas pozityvioms patirtims yra susiję su manijos išsivystymu [6]. Paciento padidėjęs jautrumas pasiekimams ir intensyvus jų sieki­mas atitinka ankstesnių tyrimų duomenis, rodančius, kad jautri elgesio aktyvinimo sistema gali sustiprinti pozityvų emocinį atsaką į pasiekimus ir tokiu būdu provokuoti manijos simptomatiką [3].

Perfekcionizmas ir ilgalaikis žemos savivertės jausmas galėjo sustiprinti nuotaikos svyravimą, kai sėkmingas ambicingų tikslų pasiekimas sukėlė staigų pasitikėjimo ir nuotaikos pakilimą, peraugusį į maniją [6]. Pastebė­tina, jog prieš kiekvieną manijos epizodą sumažėdavo miego poreikis, atspindint gerai žinomą ryšį tarp miego sutrikimų ir manijos [1,2]. Atvejis taip pat pabrėžia, kaip pradinė medžiagų vartojimo sukelta psichozė gali būti bipolinio sutrikimo pradžios ženklas: kanapių vartojimas tikriausiai atskleidė esamą polinkį į bipolinį sutrikimą, atitinkantį stebėjimus, kad nemaža dalis kanapių sukeltų psichozių ilgainiui virsta bipoliniu sutrikimu ar šizof­renija [4]. Be to, greitas atkrytis po ankstyvo išrašymo iš ligoninės parodo vaistų vartojimo režimo laikymosi svarbą. Medikamentų vartojimo nutraukimas yra glau­džiai susijęs su padidėjusia atkryčių ir hospitalizacijos rizika sergant bipoliniu sutrikimu [5]. Šiuo atveju gy­dymo nutraukimas greitai sukėlė manijos atkrytį. Psi­choedukacijos ir intensyvios ambulatorinės programos įtraukimas buvo labai svarbus paciento suvokimui apie ligą ir režimo laikymuisi gerinti. Psichoedukacija (ypač grupiniu formatu) yra veiksminga priemonė mažinant atkryčių riziką ir gerinant medikamentinio gydymo lai­kymąsi sergant bipoliniu sutrikimu [7]. Struktūruota am­bulatorinė programa suteikė nuolatinę paramą, padėjusią pacientui palaipsniui atnaujinti kasdienes veiklas, taip sumažinant riziką, kad kitas reikšmingas tikslas ar di­delis stresas išprovokuos naują epizodą.

Išvados. Šis klinikinis atvejis iliustruoja, kaip teigiami gyvenimo įvykiai ir psichologiniai veiksniai gali išpro­vokuoti manijos epizodus, ir pabrėžia būtinybę taikyti išsamų gydymą, neapsiribojant vien ūmia būklės stabi­lizacija. Klinikinėje praktikoje reikėtų atkreipti dėmesį į netipinius nuotaikos sutrikimų provokatorius ir aktyviai spręsti gydymo laikymosi bei psichosocialinių veiksnių klausimus, sergant bipoliniu sutrikimu. Ankstyvas psi­choaktyviųjų medžiagų sukeltos psichozės atpažinimas kaip galimas pirmasis bipolinio sutrikimo simptomas, ilgalaikis farmakologinis gydymas ir psichosocialinės intervencijos buvo svarbūs veiksniai šio paciento ilga­laikei stabilizacijai.