Sigutė Norkienė, Nida Pakalniškienė
Abstract
Kraujotakos sistemos ligos yra viena iš pagrindinių mirštamumo priežasčių kiekvienoje ES valstybėje narėje: jos sudarė 50–60% visų mirčių Baltijos valstybėse ir Rumunijoje. Pastebima, jog gyventojai Lietuvoje, nepriklausomai nuo savo amžiaus, socialinės padėties bei išsilavinimo, nepakankamai rūpinasi savo sveikata. Tai gali priklausyti nuo daugelio priežasčių, kurių viena iš pagrindinių yra žinių trūkumas apie šias ligas. Iš anksto diagnozuojant ir gydant atitinkamus kraujotakos sistemos sutrikimus, vykdant reabilitacijos ir prevencines programas, apimančias sveikos gyvensenos mokymus, širdies ir kraujagyslių ligų plitimas gali būti ženkliai sumažintas. Lietuvoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos vykdo širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo, esant poreikiui siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką paslaugas. Lietuvoje kasmet didėja gyventojų dalyvavimas prevencinėse programose, tačiau atliekant įvairias apklausas ir tyrimus aiškėja, jog dauguma neturi pakankamai informacijos apie Lietuvoje vykdomas prevencines programas, todėl nepasiekiama maksimalaus gyventojų dalyvavimo tokiose programose. Metodika: anketinėje apklausoje dalyvavo 120 Klaipėdos gyventojų, iš jų 60 vyrų ir 60 moterų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS 25. Rezultatai. Pagrindinį šios programos tikslą – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis žino didesnioji dalis respondentų, 65 proc.. Tačiau 23,6 proc. šio tikslo nežino. 7 iš 10 respondentų apie prevencinę programą informavo šeimos gydytojas arba slaugytojas. Visi apklaustieji respondentai sutinka, kad dalyvavimas širdies ir kraujagyslių ligų programoje gali sumažinti mirtingumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Statistiškai reikšmingai tarp vyrų ir moterų skiriasi tik požiūris į sveiką gyvenseną, mankštinimosi įpročiai, saldumynų vartojimas bei dalyvavimo prevencinėje programoje dažnumas, t.y. tiek vyrų, tiek moterų žinios apie prevencinę programą yra labai panašios. Skiriasi tik gyvenimo būdas. Nustatyta, kad moterys daug labiau domisi sveika gyvensena, nei vyrai. Pastebima, kad didžioji dalis gyventojų žino apie širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos programas ir teigia apie jų reikalingumą, tačiau dalyvavimas jose išlieka žemas. Didesnioji dalis respondentų norėtų gauti daugiau informacijos apie ŠKL prevencinę programą.
Keyword(s): širdies ir kraujagyslių ligos, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa.
DOI: 10.5200/sm-hs.2019.031
Full Text: PDF