GRANULIOMATOZĖ SU POLIANGITU: KLINIKINIS ATVEJIS

Granuliomatozė su poliangitu (GSP) – reta, su antineu­trofiliniais citoplazminiais antikūnais (ANCA) susijusi sisteminė liga, kuri pasireiškia smulkiųjų kraujagyslių uždegimu su nekroze ir dažniausiai pažeidžia viršuti­nius kvėpavimo takus, plaučius ir inkstus. Straipsnyje pateikiamas 77 metų paciento klinikinis atvejis, kai GSP raiška imitavo onkologinę patologiją. Pacientui pasireiškė progresuojantis dusulys, kraujavimas iš nosies, svorio kritimas, o vaizdo ir histologiniai tyrimai iš pradžių rodė įtartinus navikinius pakitimus trachėjoje ir nosiaryklėje. Diagnozavus gerai diferencijuotą plokščialąstelinę karci­nomą, atlikta laringektomija, tačiau vėliau buvo nustatyti granuliominio uždegimo požymiai, teigiami c-ANCA bei autoantikūnai prieš proteinazę 3 (anti-PR3), mikroskopi­niai vaskulito požymiai. Galiausiai pacientui patvirtinta GSP diagnozė. Pradėtas gydymas sistemine gliukokorti­koidų pulsterapija ir trimetoprimo/sulfametoksazolo deri­niu, skirtu Pneumocystis jirovecii infekcijos profilaktikai. Vėliau pasirinkta palaikomoji terapija azatioprinu, kuris dėl šalutinio poveikio pakeistas į metotreksatą. Paciento būklė stabilizavosi, sumažėjo uždegiminiai rodikliai, pagerėjo kvėpavimas. Šis atvejis pabrėžia GSP diagnos­tikos sudėtingumą – liga gali imituoti vėžinį susirgimą, kai formuojasi pseudotumoriniai dariniai kvėpavimo takuose. Daugiadalykis vertinimas ir individualizuotas gydymo planas, derinant klinikinius, laboratorinius ir vaizdo duomenis, būtinas siekiant tikslinės terapijos, il­galaikės remisijos ir geresnės ligos prognozės.