GLAUKOMA PO CHEMINIŲ AKIŲ NUDEGIMŲ

Justina Skruodytė, Pranas Šerpytis

Cheminiai akių nudegimai – ūmi būklė, kuri reikalauja skubaus ištyrimo ir gydymo. Toksinių medžiagų poveikis ragenai ir limbui – plačiai ištirtas, tačiau mažai žinoma apie cheminių traumų sukeliamą optinę neuropatiją. Tyrimo tikslas – atlikti naujausių mokslinių straipsnių literatūros apžvalgą apie cheminius akių nudegimus ir jų komplikacijas, antrinę glaukomą po cheminių akių traumų, jos paplitimo dažnį, gydymo schemas, atsaką į gydymą. Tyrimo rezultatai. Antrinė glaukoma – viena iš svarbiausių akių cheminių nudegimų komplikacijų, kuri gali sukelti negrįžtamą regos praradimą. Traumos metu toksinė medžiaga tiesiogiai veikia akies paviršių, akispūdžio pakilimas ūminėje nudegimo stadijoje gali būti laikinas dėl priekinio akies segmento uždegimo. Po traumos susiaurėjus priekinės kameros kampui dėl susiformavusių sąaugų arba trabekulinio tinklo randinių pakitimų, atsiranda ydinga akies skysčio cirkuliacija, stebimas nuolatinis akispūdžio padidėjimas (daugiau nei 21 mmHg). Optinei neuropatijai išsivystyti turi įtakos ne tik aukštas akispūdis, bet ir kiti netiesioginiai potrauminiai mechanizmai (tinklainės ganglinių ląstelių sluoksnio pažeidimas). Gydymo tikslas yra atkurti normalią akies paviršiaus anatomiją ir funkciją. Antrinės glaukomos vietinis gydymas dažnai yra neveiksmingas, todėl papildomai taikomas lazerinis ar chirurginis.

Išvados. Kruopštus oftalmologinis glaukomos ir jos rizikos veiksnių įvertinimas tiek pirminio tyrimo, tiek stebėjimo metu leistų anksti nustatyti ir gydyti potrauminę glaukomą, išsaugoti paciento normalų regos aštrumą bei akiplotį. Norint išvengti cheminių nudegimų komplikacijų, svarbu prevencija, visuomenės švietimas bei darbo saugos mokymai.