Gintarė Runzaitė, Meda Merkytė, Jūratė Gudaitytė, Laura Jokūbonienė
Abstract
Straipsnyje nagrinėjama farmakogenetikos svarba anestezijos praktikoje ir kaip ji gali padėti individualizuoti gydymą, kad sumažėtų komplikacijų ir pagerėtų pacientų gydymo rezultatai. Kasmet atliekama daug chirurginių procedūrų, tačiau komplikacijų ir mirtingumo rizika išlieka, todėl svarbu atsižvelgti į genetinius pacientų skirtumus, kurie gali daryti įtaką jų atsakui į anestezijos vaistus. Farmakogenomika, tirianti genetinius pokyčius, turinčius įtakos vaistų poveikiui, padeda taikyti gydymą pagal kiekvieno paciento genetinį profilį. Pavyzdžiui, citochromo P450 (CYP) fermentų sistemos polimorfizmai, ypač CYP2B6, gali turėti didelę reikšmę propofolio metabolizmui, dėl kurio keičiasi jo poveikio trukmė ir atsigavimo laikas. Taip pat opioidų, pvz., fentanilio, farmakogenetika rodo, kad genetiniai skirtumai gali lemti skirtingą skausmo kontrolės efektyvumą ir galimas nepageidaujamas reakcijas. OPRM1 ir ABCB1 genų variantai gali nulemti, kiek opioidų reikia, norint pasiekti tinkamą efektą. Be to, piktybinė hipertermija, kuri yra pavojinga reakcija į anesteziją, gali būti susijusi su genetiniais pokyčiais RYR1 ir CACNA1S genuose. Šie genetiniai skirtumai gali sukelti sunkius šalutinius reiškinius, todėl svarbu juos nustatyti prieš atliekant anesteziją. Apskritai, šie tyrimai rodo, kad genetinių tyrimų naudojimas anestezijos metu gali žymiai pagerinti gydymo saugumą ir efektyvumą. Farmakogenetika teikia galimybę sumažinti nepageidaujamų reakcijų riziką ir pagerinti pacientų atsigavimą po procedūrų. Tai pabrėžia, kaip svarbu pritaikyti individualų požiūrį į kiekvieną pacientą, kad anestezijos procesas būtų kuo saugesnis ir efektyvesnis.
Keyword(s): anesteziologija, genetika, CYP450 fermentai, propofolis, opioidai, genetiniai polimorfizmai, RYR1, inhaliuojami anestetikai, dantroleno natrio druska, sevofluranas, OPRM1, ABCB1.
DOI: 10.35988/sm-hs.2025.427
Full Text: PDF
