GELEŽIES STOKA: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Geležies stoka itin plačiai paplitusi visuomenėje. Skai­čiuojama, kad geležies stoką patiria penktadalis pasau­lio gyventojų, ypač vaikai iki 5 metų, vaisingo amžiaus, nėščios ir krūtimi maitinančios moterys bei vyresnio amžiaus žmonės. Dažniausiai geležies stoka vystosi palengva, pirmiausia geležies atsargos sumažėja kaulų čiulpuose, tada jos išsenka ir išsivysto geležies stokos anemija. Priežastys, dėl kurių išsivysto geležies stoka, gali būti skirstomos į keturias grupes: sumažėjęs geležies suvartojimas, padidėję fiziologiniai poreikiai, sutrikusi absorbcija arba lėtinis kraujavimas. Ankstyvieji gele­žies stokos simptomai nespecifiniai: nuovargis, silpnu­mas, fizinio krūvio netoleravimas, sunkumas susikaupti, mažas darbo produktyvumas. Geležies stoka gretutinių ligų neturintiems žmonėms diagnozuojama, kai feritino koncentracija <30 μg/l, o vyresniems ar gretutinėmis li­gomis sergantiems žmonėms, kai feritino koncentracija <100 μg/l arba transferino saturacija <20 proc. Nustačius geležies stoką, skiriamas pirmo pasirinkimo gydymas peroraliniais geležies preparatais.