Rusnė Užuotaitė, Rokas Andrikonis, Neringa Balčiūnienė, Justina Čyžiūtė

Abstract

Efektyvus galvos skausmo, sąlygoto subarachnoidinės kraujosruvos dėl plyšusios galvos smegenų aneurizmos (SAK), gydymas yra sudėtingas uždavinys tiek dėl įvai­rialypės šio skausmo etiologijos, tiek dėl analgetikų suke­liamo nepageidaujamo poveikio. Įvairiose SAK gairėse rekomenduojama daugiakomponentė analgezija, taikant farmakologinius ir nefarmakologinius skausmo malši­nimo metodus, tačiau detalesnių rekomendacijų, kokius vaistus skirti ir kokia schema, nėra. Daliai pacientų sti­prus galvos skausmas išlieka ar pasireiškia pakartotinai – vystosi refrakterinis skausmas.

Tikslas – išnagrinėti taikyto galvos skausmo gydymo ypatybes pacientams, patyrusiems subarachnoidinę krau­josruvą dėl plyšusios galvos smegenų aneurizmos tre­tinio lygio ligoninės Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Buvo atliktas retrospek­tyvinis tyrimas, kurio metu analizuotos 2020 – 2023 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Neurochirurgijos intensyviosios te­rapijos skyriuje (NITS) gydytų pacientų istorijos, kuriems nustatyta SAK. Nagrinėtos galvos skausmo ypatybės, vertinta ar laikomasi NITS pakopinio galvos skausmo gydymo protokolo. Refrakteriniu galvos skausmu lai­kyta, kai taikant I-III pakopos gydymą maksimaliomis galimomis vaistų dozėmis, išliko vidutinio stiprumo ar stiprus galvos skausmas.

Rezultatai. Tyrime buvo išanalizuota 100 ligos istorijų. Iš jų 34 (34%) vyrų, 66 (66%) moterų. Vidutinis vyrų amžius – 49,32 (±12,06) m., moterų – 56,89 (±13,24) m. Pagal protokolą gydyti 59 (59%) pacientai. Dažniausias nustatytas SAK rizikos veiksnys buvo arterinė hiperten­zija (AH) – 67 (67%) atvejai. Paracetamolis pagal valan­das skirtas 92 (92%) pacientams. Gabapentinas skirtas 43 (43%) pacientams, laipsniškai didinant jo dozę – 36 (83,7%) pacientams. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) pagal valandas skirti 70 (70%) pacientų. Opioi­dai skirti 85 (85%) pacientams, pirmąją stacionarizavimo NITS parą opioidai skirti 33 (38,8%) pacientams. Ref­rakterinį skausmą (RS) patyrė 30 pacientų (30%). Vaistai skirti pagal protokolą RS grupėje – 14 (46,7%) pacientų. Viršyta maksimali rekomenduojama paracetamolio paros dozė RS grupėje – 4 (13,3%) (p = 0,012, rk = 0,250), NVNU – 1 (3,3%) (p = 0,533, rk = 0,062). Daugumai RS grupės pacientų skirti opioidai – 29 (96,7 %), rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp opioidų skyrimo ir RS išsivystymo (p = 0,032, rk = 0,214).

Išvados. Moterys dažniau nei vyrai patyrė subarachnoi­dinę kraujosruvą dėl plyšusios galvos smegenų aneuriz­mos. Labiausiai paplitęs žinomas rizikos veiksnys tarp tiriamųjų buvo arterinė hipertenzija. Dažniausia nusta­tyta plyšusios aneurizmos lokalizacija – priekinė jungia­moji arterija. Daugiau nei pusei pacientų atlikta plyšusios aneurizmos embolizacija. Pakopinis galvos skausmo gy­dymas pagal Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje galiojantį galvos skausmo gydymo protokolą taikytas 59 proc. pacientų. Maksimalios rekomenduoja­mos vaistų dozės viršytos retai ir dažniau refrakterinio skausmo grupėje. Trečdalis pacientų patyrė refrakterinį skausmą. Refrakterinis skausmas buvo susijęs su aneu­rizmos embolizacija, opioidų skyrimu pirmąją staciona­rizavimo parą, didesnėmis suminėmis opioidų dozėmis bei ilgesne gydymo trukme Neurochirurgijos intensy­viosios terapijos skyriuje.

Keyword(s): galvos smegenų aneurizma, subarachnoidinė kraujosruva, galvos skausmas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2024.333
Full Text: PDF

Back