ENDOKRININĘ SISTEMĄ ARDANČIOS MEDŽIAGOS IR JAUNŲ ŽMONIŲ REPRODUKCINĖ SVEIKATA

Įvadas. Pastaraisiais dešimtmečiais vyrų ir moterų repro­dukcinės sveikatos sutrikimų ir nevaisingumo atvejų skaičius sparčiai auga. Mokslinių tyrimų duomenimis, šios augimo tendencijos vis dažniau siejamos su endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų (angl. endocrine-disrupting chemicals, EDC) ekspozicija, ypač kritiniais raidos etapais. Tiksliai įvertinti ilgalaikį šių medžiagų poveikį yra sudėtin­gas metodologinis iššūkis.

Tikslas. Nustatyti vyrų ir moterų reprodukcinės sveika­tos sutrikimų ir EDC poveikio sąsajas, išskiriant kritinius ekspozicijos pažeidžiamumo laikotarpius, ir pagrįsti bio­monitoringo bei validuotų klausimynų integravimo svarbą sistemingam šių medžiagų ekspozicijos vertinimui.

Metodai. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje nagrinėjama jaunų žmonių reprodukcinės sistemos sutrikimų patogenezė ir EDC poveikio sąsajos. Taip pat apibendrinti esami ekspozicijos nustatymo metodai – tiesioginis biomo­nitoringas ir standartizuoti klausimynai.

Išvados. EDC poveikis siejasi su ilgalaikiu reprodukcinės sistemos pažeidimu ir mažėjančiu vaisingumu. Populiacija nuolat patiria mišrią EDC ekspoziciją, todėl būtina tiksliai identifikuoti modifikuojamus rizikos veiksnius ir kurti pre­vencijos strategijas. Biomonitoringas objektyviai atspindi vidinę momentinę EDC ekspoziciją, o validuoti klausimy­nai yra būtini, siekiant nustatyti ilgalaikį kumuliacinį EDC poveikį ir jų šaltinius. Šių metodų derinys leidžia geriau suprasti EDC poveikį populiacijos sveikatai ir kurti efekty­vias prevencines strategijas, siekiant apsaugoti jaunų žmonių reprodukcinę sveikatą.