Paulius Vargalis, Kipras Medišauskas, Laurynas Kanapeckas

Abstract

Osteoartritas (OA) yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių ligų ir pagrindinė negalios priežastis pasaulyje. Osteoartrito gydymo nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, gliukokortikoidais, fizioterapija, svorio mažinimu, pagalbinėmis priemonėmis (įtvarais ir kt.) veiksmingumas yra neabejotinas, tačiau daug diskusijų kelia tam pačiam tikslui plačiai naudojamos intrasąnarinės hialurono rūgšties injekcijos bei maisto papildai, tokie kaip chondroitinas, gliukozaminas. Sąnarinio skysčio sudėtyje svarbus hialurono rūgšties vaidmuo. Manoma, kad papildomai vartojant šias medžiagas, pagreitės kremzlės atsikūrimas. Chondroitino sulfato poveikis buvo stebėtas įvairiuose klinikiniuose tyrimuose, vertinant simptomų koregavimo galimybes ir jo audinių struktūros modifikavimo poveikį. Simptomų malšinimas sergant kelių OA, buvo stebimas vartojant chondroitiną ir gliukozaminą. Nors gamintojai teigia, jog įvairūs preparatai su minimais glikozaminoglikanais pasiekia terapinę dozę ir turi teigiamą poveikį, jų veiksmingumas OA gydymui, terapinės koncentracijos plazmoje pasiekimas ir biologinis įsisavinamumas yra moksliškai pagrįstas tik esant patentuotai kristalizuotai gliukozamino sulfato (pCGS) ir farmacinės kokybės chondroitino sulfato medžiagos formai. Vienas iš gydymo atrankos kriterijų intrasąnarinėms hialurono rūgšties injekcijoms yra neinvazyvaus gydymo efekto nebuvimas, esant klinikinių ir radiologinių OA požymių. Intrasąnarines hialurono rūgšties injekcijas rekomenduoja tarptautinė OA tyrimų bendruomenė (OARSI) Europos Sąjungos lygos prieš reumatą (EULAR) gairėse. Pranešta, kad daugelyje tyrimų intrasąnarinės hialurono rūgšties injekcijos sumažino skausmą ir pagerino sąnario funkciją. Gliukozamino, chondroitino ir hialurono rūgšties preparatų yra daugybė, tačiau siekiant geriausio klinikinio efekto, reikia atsižvelgti į moksliškai pagrįstas farmacines formas ir sudėtį.

Keyword(s): hialurono rūgštis, chondroitino sulfatas, gliukozamino sulfatas, osteoartritas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2020.122
Full TextPDF

Back