Aleksandra Majauskaitė, Saulius Galgauskas
Abstract
Ragenos neovaskuliarizacija yra naujadarinių kraujagyslių įaugimas į rageną, galintis sukelti regėjimo pablogėjimą ir transplantato atmetimą. Jos gydymui dažniausiai taikomi kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus inhibitoriai ir gliukokortikoidai. Kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus inhibitorių preparatai (bevacizumabas, ranibizumabas) slopina kraujagyslių augimą, o gliukokortikoidai (deksametazonas, prednizolonas) mažina uždegiminį atsaką ir kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus gamybą. Tyrimai rodo, kad gliukokortikoidai veiksmingesni ankstyvose ragenos neovaskuliarizacijos stadijose, o kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus inhibitoriai geriau slopina ilgalaikę angiogenezę. Kadangi šios terapijos veikia skirtingus patogenezės mechanizmus, jų derinys gali užtikrinti geresnius gydymo rezultatus, sumažinti vaistų dozes ir nepageidaujamus reiškinius. Individualizuotas gydymo planas yra būtinas, siekiant efektyvios ir saugios terapijos.
Keyword(s): ragenos neovaskuliarizacija, anti-KEAF, gliukokortikoidai.
DOI: 10.35988/sm-hs.2025.385
Full Text: PDF