AMBULATORINES SLAUGOS PASLAUGAS NAMUOSE GAUNANČIŲ PACIENTŲ SENATVINIO SILPNUMO SINDROMO IR DEPRESIJOS PASIREIŠKIMO SĄSAJOS

Įvadas. Lietuvoje tyrimų su senyvo amžiaus pacientais, nustatant senatvinio silpnumo sindromą, atlikta mažai. Trūksta tyrimų, kurie analizuotų geriatrinės depresijos sąsajas su senatviniu silpnumu.

Tikslas. Įvertinti senatvinio silpnumo sindromo ir depre­sijos pasireiškimą bei šių rodiklių sąsajas tarp ambula­torines slaugos paslaugas namuose gaunančių pacientų.

Metodai. Tyrime dalyvavo 147 respondentai. Tyrimas atliktas X asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Taikytas kiekybinis tyrimo metodas – apklausa. Duomenys rinkti nuo 2024 m. vasario iki 2024 m. balandžio mėn. Naudoti klausimynai: Edmontono silpnumo skalė ir Geriatrinės depresijos skalė. Tyrimas atliktas laikantis etikos prin­cipų. Duomenų statistinei analizei atlikti buvo naudojama SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) ir MS Excel 2010 programos.

Rezultatai. 79,6 proc. (n=117) tiriamųjų turėjo senatvinio silpnumo sindromą. Maža dalis (n=4) respondentų buvo visiškai sveiki, o 40,1 proc. (n=59) nustatytas vidutinis silpnumas, 10,2 proc. (n=15) − sunkus silpnumas. Paaiš­kėjo, kad 77,6 proc. (n=114) respondentų turėjo depresi­jos požymių. Kuo didesni depresijos požymiai (r=0,579; p<0,001), tuo aukštesnis senatvinio silpnumo lygis.

Išvados. 1. Didžioji tyrime dalyvavusių respondentų dalis turėjo senatvinio silpnumo sindromą. Pagal sindromo lygį beveik pusei respondentų nustatytas vidutinis silpnumas, trečdalis turėjo lengvą silpnumą, o dešimtadalis – sunkų. 2. Daugiau nei pusė respondentų turėjo depresijos po­žymių. Gauta, kad kuo didesnis respondentų amžius ar žemesnis išsilavinimas, tuo depresijos pasireiškimo lygis yra aukštesnis. 3. Kuo didesni depresijos požymiai, tuo aukštesnis ir senatvinio silpnumo lygis.