Kamilė Radzevičiūtė, Ieva Kojalienė

Abstract

Alkoholio vartojimo sutrikimas (AVS) yra viena labiausiai paplitusių priklausomybių pasaulyje, pasižyminti lėtine ir recidyvuojančia eiga, daranti didelę žalą sveikatai ir socialinei bei ekonominei aplinkai. Alkoholio vartojimas siejamas su kepenų, širdies ir kraujagyslių bei kitomis somatinėmis ligomis, psichikos sutrikimais ir dideliu mirtingumu. Nors psichosocialinės priemonės išlieka svarbia gydymo dalimi, vien jų gali nepakakti, todėl farmakoterapija tampa svarbia gydymo strategijos dalimi. Pirmos eilės vaistai, turintys daugiausia įrodymų, yra disulfiramas, naltreksonas, akamprosatas. Naujausi tyrimai nagrinėja ilgai veikiančio naltreksono, psilocibino bei ketamino taikymą gydant AVS, tačiau šios priemonės kol kas tebėra eksperimentinės. Tyrimų duomenys rodo, kad efektyviausi rezultatai pasiekiami individualizuojant gydymą pagal paciento sveikatos būklę, tikslus ir motyvaciją bei derinant farmakoterapiją su psichosocialinėmis intervencijomis. Gydymo sėkmę lemia paciento ryžtas ir nuosekli psichoterapinė pagalba, o vaistai veikia kaip pagalbinė (adjuvantinė) priemonė bendrame gydymo plane.

Keyword(s): alkoholio vartojimo sutrikimas, farmakoterapija, naltreksonas, akamprosatas, disulfiramas, priklausomybės gydymas, abstinencija.

DOI: 10.35988/sm-hs.2026.213
Full Text: PDF

Back