ALFA – GAL SINDROMAS: KLINIKINIS ATVEJIS

Alfa-gal sindromas (AGS) yra reta maisto alergijos forma, kuriai būdinga imunoglobulino E medijuota re­akcija į galaktozės-alfa-1,3-galaktozę, esančią žinduolių audiniuose. Šis sindromas dažnesnis tuose regionuose, kuriuose yra erkių įsisiurbimo pavojus: įsijautrinimas susijęs su erkių seilėse esančiu karbohidratu alfa-gal. Kli­nikiniai alfa-gal sindromo požymiai pasireiškia tipiniais imunoglobulino E medijuotos ligos simptomais (odos niežuliu, dilgėline, angioedema ir/ar pilvo skausmu, ga­lima ir anafilaksija) praėjus 2-8 valandoms po žinduolių mėsos ar jų produktų valgymo. Ligos diagnozė nustatoma įvertinus ligos simptomus ir eigą, nustačius specifinius imunoglobulino E klasės antikūnus prieš alfa-gal. Dieta vengiant žinduolių mėsos ir jos produktų yra pagrin­dinis gydymo būdas, padedantis išvengti grėsmingų ir pavojingų ligos simptomų, tokių kaip anafilaksija. Šio darbo tikslas buvo aprašyti AGS atvejį, aptarti diagnos­tikos ypatumus ir gydymo būdus. Metodai. Aprašytas AGS atvejis ir pateikta literatūros apžvalga. Literatūros paieška, atlikta PubMed duomenų bazėje, aprėpia 2019- 2024 metų laikotarpį. Naudoti raktažodžiai: „Alfa-gal sindromas“, „anafilaksija“, „maisto alergija“. Išvados. Alfa-gal sindromas turėtų būti įtariamas, kai pacientui pasireiškia simptomai, paaiškinami imunoglobulino E medijuotos ligos mechanizmu (dilgėlinė, virškinimo su­trikimai, kvėpavimo takų simptomai) praėjus 2-8 va­landoms po žinduolių mėsos ar jos produktų pavarto­jimo. Tipiniai simptomai, jų ir įtariamo provokuojančio veiksnio chronologija, yra svarbiausi, nustatant alfa-gal sindromą, leidžiantį tiksliai identifikuoti (specifinių IgE prieš alfa-gal, odos mėginiai) įsijautrinimą sukeliantį aler­geną. Efektyvi alfa-gal sindromo gydymo taktika apima alergenų eliminaciją, simptomų kontrolę, pasiruošimą ir gebėjimą laiku gydyti sunkią sisteminę reakciją. Pacientų mokymas pirmosios pagalbos ir alergenų vengimo yra svarbus, siekiant išvengti pavojaus sveikatai ir gyvybei.