AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMO DIAGNOSTIKA, GYDYMO METODAI IR JŲ VEIKSMINGUMAS SUAUGUSIEMS ŽMONĖMS

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra neurop­sichologinis sutrikimas, kuriam būdingas neatidumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Diagnostika remiasi paciento anamneze, nes nėra specifinių laboratorinių ar radiologinių tyrimų, kurie padėtų tiksliai nustatyti sutri­kimą. Pagrindinis gydymo metodas yra farmakologinė terapija, skirstoma į gydymą stimuliatoriais ir nestimu­liatoriais. Stimuliatoriai veiksmingi apie 70 % pacientų, nors jiems gali pasireikšti šalutinis poveikis, pavyzdžiui, apetito sumažėjimas, miego sutrikimai bei kraujospūdžio pokyčiai. Nestimuliuojantys vaistai, tokie kaip atomokse­tinas ar alfa agonistai, taip pat naudojami, bet jie mažiau efektyvūs nei stimuliatoriai. Psichosocialinis gydymas, apimantis psichoedukaciją ir kognityvinės elgsenos tera­piją, yra veiksmingas, ypač kartu derinamas su vaistais. ADHD gydymas taip pat padeda sumažinti opozicinio elgesio ir elgesio sutrikimų simptomus bei sumažina psi­choaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką.