Melita Karlonaitė, Ugnė Kanapickaitė, Jurgita Kašėtienė

Abstract

Osteoporozė – sisteminė skeleto liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio mikroarchitektūros irimas. Dėl šių veiksnių didėja kaulų trapumas ir polinkis į lūžius. Osteoporozės paplitimas didėja senstant. Augant senyvo amžiaus asmenų populiacijai, osteoporozė tampa vis aktualesne visuomenės sveikatos problema. Vyresnio amžiaus asmenims būdingi gretutiniai osteoporozės rizikos veiksniai: sarkopenija, mitybos nepakankamumas ir nepakankamas fizinis aktyvumas, didinantys ne tik osteoporozės, bet ir griuvimų riziką. Padidėjusi griuvimų rizika senyvo amžiaus asmenims didina osteoporozės komplikacijų, lūžių, tikimybę. Šie lūžiai susiję su lėtiniu skausmu, judėjimo sutrikimais, depresija, suprastėjusia gyvenimo kokybe, ilgalaikiu slaugos poreikiu ir mirštamumo didėjimu. Norėdami sumažinti osteoporozės ir su ja susijusių komplikacijų riziką, vyresnio amžiaus asmenys turėtų vartoti daugiau baltymų, kalcio ir vitamino D papildų, užsiimti reguliaria aktyvia fizine veikla.

Keyword(s): osteoporozė, senyvas amžius, rizikos veiksniai, komplikacijos, pirminė prevencija.

DOI: 10.35988/sm-hs.2026.316

Full Text: PDF

Back