Greta Galinytė, Gintarė Baranauskienė

Abstract

Vilsono liga yra paveldima, sutrikdanti vario apykaitą organizme. Esant ATP7B geno mutacijoms, vario perteklius negali pasišalinti iš organizmo ir kaupiamas kepenyse, smegenyse, akyse. Pacientams pasireiškia kepenų funkcijos sutrikimas ir neurologiniai simptomai: tremoras, lėtumas, koordinacijos sutrikimai bei psichiatriniai simptomai – depresiškumas, nerimas ar psichozinė simptomatika. Diagnostika remiasi klinikiniais požymiais, laboratoriniais ir vaizdiniais radiniais bei genetiniais tyrimais. Pagrindinis Vilsono ligos gydymas apima farmakoterapiją chelatiniais preparatais (D-penicilaminu ir trientinu) ir cinko druskomis. Egzistuoja dvi trientino formos – trientino dihidrochloridas ir trientino tetrahidrochloridas. Trientinas skiriamas pacientams, netoleruojantiems D-penicilamino, tačiau taip pat gali būti naudojamas ir kaip pirmos eilės gydymas. Šis vaistas gali būti vartojamas ir pradinio, ir palaikomojo gydymo metu ir tęsiamas visą gyvenimą. Nauja trientino forma trientino tetrahidrochloridas yra atsparesnis aplinkos sąlygoms ir gali būti laikomas kambario temperatūroje. Pastebėta, jog dėl šių vaisto savybių pacientai ilgiau laikosi gydymo režimo nei vartojant trientino dihidrochloridą.

Keyword(s): Vilsono liga, gydymas, chelatiniai preparatai, trientinas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2026.297

Full Text: PDF

Back