Ugnė Tamulytė, Lina Leimonienė

Abstract

Širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, neseniai patyrusiems miokardo infarktą ar krūtinės anginos priepuolį arba po intervencinių procedūrų – vainikinių arterijų angioplastikos ar šuntavimo, rekomenduojama ambulatorinė kardiologinė reabilitacija. Jos tikslas − atkurti fizinį pajėgumą ir išvengti pakartotinio hospitalizavimo. Viena pagrindinių reabilitacijos dedamųjų yra kineziterapija. Tikslas. Įvertinti širdies ir kraujagyslių funkcinių rodiklių bei fizinio pajėgumo kaitą geriatrijos pacientams ambulatorinės kardiologinės reabilitacijos laikotarpiu, priklausomai nuo širdies nepakankamumo laipsnio. Metodai. Tyrimas atliktas LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikoje 2025 metų kovo-gruodžio mėnesiais. Tyrime dalyvavo 40 tiriamųjų, kuriems tyrimo laikotarpiu po stacionarinio gydymo LSMU Kardiologijos klinikoje buvo taikoma ambulatorinė reabilitacija. Visi tiriamieji suskirstyti į dvi tiriamąsias grupes pagal reabilitologo skirtas intervencijas. I tiriamosios grupės pacientams buvo taikoma 14 kineziterapijos užsiėmimų sausumoje, II grupės tiriamiesiems – 7 užsiėmimai vandenyje ir 7 sausumoje. Tiriamieji testuojami du kartus – prieš ir po reabilitacijos. Širdies ir kraujagyslių funkcinių rodiklių vertinimas buvo atliekamas matuojant arterinį kraujo spaudimą (AKS) ir širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) ramybės metu. Fizinio pajėgumo kaita vertinama 6 minučių ėjimo testu. Rezultatai. Visų tiriamųjų sistolinis AKS ramybės metu tyrimo pabaigoje reikšmingai sumažėjo – I grupėje p=0,02; II grupėje p=0,005. Diastolinis AKS ramybės metu reikšmingai sumažėjo II tiriamojoje grupėje p=0,028. ŠSD ramybės metu II grupėje sumažėjo reikšmingai mažiau nei I grupėje p=0,015. Fizinis pajėgumas reikšmingai pagerėjo abiejose grupėse: I grupėje p<0,001; II grupėje p<0,00. Kitų reikšmingų pokyčių nenustatyta. Išvados. Sistolinis AKS ramybės metu po ambulatorinės kardiologinės reabilitacijos sumažėjo abiejose grupėse. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių rezultatų tyrimo pabaigoje nebuvo. Diastolinis AKS ramybės metu po ambulatorinės kardiologinės reabilitacijos I grupėje reikšmingai nepakito, o II grupėje, kurioje taikyta kombinuota kineziterapija, reikšmingai sumažėjo. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių rezultatų tyrimo pabaigoje nebuvo. ŠSD ramybės metu po ambulatorinės kardiologinės reabilitacijos grupėse reikšmingai nepakito, tačiau tarp grupių nustatyta, kad II grupėje, kuriai buvo taikyta kombinuota kineziterapija, jis statistiškai reikšmingai labiau sumažėjo. Fizinis pajėgumas po ambulatorinės kardiologinės reabilitacijos abiejose grupėse reikšmingai padidėjo. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių rezultatų tyrimo pabaigoje nebuvo.

Keyword(s): širdies nepakankamumas, ambulatorinė kardiologinė reabilitacija, geriatrijos pacientas, kineziterapija.

DOI: 10.35988/sm-hs.2026.290

Full Text: PDF

Back