VISUMINĖ SVEIKATA IR DARNA ŠIAURIETIŠKOS KULTŪROS KONSTRUKTO STRUKTŪROJE

Birutė Strukčinskienė, Sigitas Griškonis

Pastaruoju metu Lietuva ir kitos Baltijos šalys priskiriamos Šiaurės šalių regionui. Tad nestebina siekis atsigręžti į artimiausių kaimynių ir tautų patirtį, tradicijas, nuostatas ir gyvenimo stilių, ieškant darnos sveikatos-gamtos-žmogaus dimensijose ir pritaikant tautinio tapatumo konstruktą mūsiškame kontekste. Straipsnyje aptariami suomiško kultūrinio tapatumo komponentai, analizuojamas šiaurietiškas kultūrinis konstruktas sisu, jo sąlytis su visumine sveikata ir harmonija, diskutuojama, kaip ugdomas sisu.

Sisu – tai suomių kultūros fenomenas, originalios gyvensenos pavyzdys, tradicinės ideologijos konceptas. Tai šiaurietiškas kultūrinis konstruktas, tautinio tapatumo išraiška, savita ilgaamžė tradicinė ideologija, unikalus gyvenimo būdas. Sisu – tai nuoseklus ir drąsus požiūris į iššūkius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo viršijantys žmogaus galias ir pajėgumus. Tai energijos rezervas, skirtas iššūkiams nugalėti, savita drąsa ir atkaklumas, papildomų jėgų sutelkimas ir pasireiškimas, siekiant užsibrėžto tikslo. Pastangos sukaupti papildomą atsarginę energiją, išsiugdyti, surasti savo sisu ir taip sustiprinti savo fizinę ir psichikos sveikatą bei harmonizuoti visuminę žmogaus sveikatą – siektinas iššūkis individui ir visuomenei. Konstruktyvaus sisu ugdymas padeda didinti atsparumą, atkaklumą, ištvermę bei stiprinti visapusišką sveikatą ir darną. Sisu ugdymui svarbūs komponentai yra: sąveika su gamta, gamtos bei miško terapija, pozityvumas, poilsis, atsiribojimas ir atsitraukimas, naštos sumažinimas (fragmentizacija), išėjimas iš komforto zonos (maži iššūkiai), perdavimas ir plitimas, fizinė veikla bei fizinis aktyvumas, apdovanojimas, įveikus užduotį.