Inga Jakutė, Asta Mažionienė
Santrauka
Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka dažniausia mirties priežastimi visame pasaulyje [5]. Radiologinės kardiologinės procedūros – širdies vainikinių kraujagyslių ligų gydymo būdas, kai taikant koronarinę angiografiją galima nustatyti arterijų susiaurėjimus, užsikimšimą. Atliekant perkutaninę koronarinę intervenciją balionu (PKI) ir perkutaninę transliuminę vainikinių arterijų angioplastiką (PTVAA), siekiama atkurti miokardo maitinimą krauju ir maisto medžiagomis ar parinkti kitą gydymo metodą. Pacientų nerimas prieš angiografijos gydomąsias procedūras svarbus ne tik gydymo procesui, tačiau ir tolesnei sveikatos būklei. Nerimas neigiamai veikia savijautą ir ligos progresavimą iki tokių pavojingų gyvybei būklių, kaip miokardo infarktas, insultas.
Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų nerimą prieš angiografijos gydomąsias PKI ir PTVAA procedūras. Mokslinės literatūros analizė atlikta remiantis ne senesniais nei 10 metų šaltiniais, publikuojamais EBSCO Publishing, MEDLINE, NCBI ir kt. duomenų bazėse.
Remiantis tyrimo rezultatais, lyginant standartizuotos generalizuotos nerimo sutrikimo skalės poskalių įverčių vidurkius, nustatyta, kad vyresnio nedarbingo amžiaus grupės (65 m. ir vyresni) pacientų patiriamas nerimas buvo didesnis, nei darbingo amžiaus (30 – 64 m.) pacientų. Patiriamas nerimas reikšmingai skyrėsi tiriamųjų grupėse pagal jų šeiminę padėtį (p<0,05). Patiriamas nerimas ir jo sutrikimo formos statistiškai reikšmingai nesiskyrė darbingo ir nedarbingo amžiaus grupėse, nepriklausomai nuo jų lyties, išsilavinimo, darbo pobūdžio bei pacientų nurodytų sveikatos problemų kitose organizmo sistemose (p>0,05).
Raktiniai žodžiai: nerimas, stentavimas, angiografija, perkutaninė koronarinė intervencija, perkutaninė transliuminė vainikinių arterijų angioplastika.
DOI: 10.35988/sm-hs.2022.097
Pilnas tekstas: PDF