Gabrielė Legotaitė, Jurgita Knašienė, Gytė Damulevičienė

Santrauka

Įvadas. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje nustatoma vis daugiau demencijos atvejų. Senstanti populiacija ir kraujagysliniai rizikos veiksniai gali būti susiję su šia tendencija, tačiau tikslus Alzheimerio ligos (AL) ir kraujagyslinės demencijos (KD) paplitimas tarp vyresnių pacientų nėra žinomas. Tyrimo tikslas. Įvertinti vyresnių pacientų, pirmą kartą besikreipiančių į Atminties sutrikimų kabinetą, kognityvinių funkcijų sutrikimų (KFS) ypatumus bei nustatyti sąsajas tarp KFS ir rizikos veiksnių, gretutinių ligų. Tyrimo metodika. Atliktas populiacinis retrospektyvinis kohortinis tyrimas, naudojant ambulatorinių kortelių duomenis. Į tyrimą įtraukti 60 m. ir vyresnio amžiaus 202 pacientai, kurie 2015 metais pirmą kartą kreipėsi į Atminties sutrikimų kabinetą, esantį VšĮ Kauno klinikinės ligoninės I konsultacinėje poliklinikoje. Duomenų analizei naudota Microsoft Excel 2010 ir SPSS 22.0 programos. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05. Kintamųjų skirtumai lyginant kelias tiriamųjų grupes ar ryšys tarp kintamųjų laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<α (p<0,05). Duomenų analizėje naudoti chi-kvadratu, Student‘o t kriterijai, dispersinė analizė Anova, Spearmen‘o ir Kendall tau-b koreliacijos koeficientai, aprašomoji statistika. Tyrimo rezultatai. Išanalizuoti 202 pacientų (≥ 60 m. amžiaus) ambulatorinių kortelių duomenys. 82,7 proc. pacientų (n=167) buvo nustatyti KFS: 81,4 proc. (n=136) demencija, 18,6 proc. (n=31) lengvas kognityvinis sutrikimas (LKS). Demencijų pasiskirstymas pagal sunkumo formą: sunki 15,4 proc., vidutinio sunkumo 72,1 proc., lengva 12,5 proc. Dažniausiai nustatyta KD – 41,9 proc. (subkortikinė 64,9 proc. atvejų), antra pagal dažnį – mišri demencija, kuri diagnozuota 34,6 proc. atvejų, trečia – demencija sergant Alzheimerio liga, 15,4 proc. LKS sutrikimas buvo susijęs su menkesniu išsilavinimu (p<0,001), išemine širdies liga (IŠL) (p=0,030), hipertenzija (p=0,001). Demencija buvo susijusi su vyresniu amžiumi (p=0,001) ir menkesniu išsilavinimu (p<0,001). KD buvo susijusi su smegenų infarktais (p<0,001), IŠL (p=0,001), hipertenzija (p=0,01), lėtine išemine lakūnarine būkle (p<0,001), šlapimo nelaikymu (p=<0,001) ir griuvimais (p=0,001). Mišri demencija buvo susijusi su IŠL (p=0,026), hipertenzija (p=0,007), šlapimo nelaikymu (p<0,001). Išvados. Tarp pirmą kartą besikreipiančių pacientų į Atminties sutrikimų kabinetą KFS paplitimas siekė 82,7 proc. o dažniausiai nustatyta KD. Aukštas KD ir mišrios demencijos paplitimas buvo susijęs su kraujagysliniais rizikos veiksniais: smegenų infarktais, IŠL, hipertenzija, lėtine išemine lakūnine būkle. Ankstyvos bendruomeninės intervencijos, kontroliuojant kraujagyslinius rizikos veiksnius, atliekant atrankines kognityvinių sutrikimų patikras bei nukreipiant pacientus į specializuotus Atminties sutrikimų kabinetus turėtų tapti prioritetu KFS prevencijai pagyvenusių žmonių populiacijoje.

Raktiniai žodžiai: kognityvinių funkcijų sutrikimai; atminties sutrikimai; lengvas kognityvinis sutrikimas; demencija.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.087
Pilnas tekstasPDF

Atgal