Antanas Kairys, Albinas Bagdonas, Olga Zamalijeva
Santrauka
Tiek empiriniai tyrimai, tiek teorinės prielaidos rodo, kad gerovė yra sudėtingas, daugiamatis konstruktas. Tyrimais nustatyta, kad su gerove siejasi daugybė veiksnių, o tarp jų ypač svarbūs yra ir sveikatos veiksniai. Gerovės ir sveikatos tarpusavio ryšių tyrimą apsunkina tai, kad egzistuoja daug kitų kintamųjų, kurie gali keisti ryšio pobūdį. Iki šiol nėra aiškaus atsakymo, kaip kinta vyresnio amžiaus žmonių gerovė jų senėjimo eigoje, koks sveikatos veiksnių vaidmuo šiame kitime. Dar vienas svarbus tyrimų faktas – gerovė ir sąsajos tarp sveikatos ir gerovės gali priklausyti nuo šalies ar kultūros, todėl yra svarbu žinoti, kokie vyresnio amžiaus asmenų sveikatos ir gerovės sąsajų tyrimai atlikti Lietuvoje. Todėl tyrimo tikslas – naudojant sisteminės analizės metodą, išanalizuoti Lietuvoje atliktus vyresnio amžiaus asmenų sveikatos ir gerovės sąsajų tyrimus. Straipsnių paieška atlikta duomenų bazėse PsychInfo, Academic Search Complete, MEDLINE, SocINDEX with Full Text, ERIC, Science direct ir Lituanistika. Iš viso rasti 897 straipsniai. Remiantis pavadinimu, atrinkti 274 straipsniai, remiantis santrauka ir visu tekstu, galutinai analizėje liko 16 straipsnių. Analizuoti tyrimai rodo, kad sirgimas viena ar kita liga (vėžiu, Parkinsono liga, išemine širdies liga, reumatoidiniu artritu, kepenų ciroze ar šlapimo nelaikymu) yra susijęs su žemesne gerove. Taip pat yra įrodymų, kad ligai progresuojant, gerovė prastėja. Prastesnė gerovė siejasi ir su psichikos sveikatos problemomis. Analizuoti tyrimai pasižymi metodologiniais trūkumais – tyrimų dalyvių imčių reprezentatyvumo stoka, ribotais gerovės tyrimo instrumentais bei dažniausiai ribotu daugiamatės statistinės analizės taikymu. Atlikta sisteminė analizė leidžia teigti, kad Lietuvoje trūksta longitudinių, gyventojų struktūrą reprezentuojančių, lyginančių skirtingas sveikatos būkles skirtingomis gyvenimo aplinkybėmis, taikančių šiuolaikinius daugiamatės statistikos metodus, gerovės tyrimų.
Raktiniai žodžiai: sveikata; gerovė; gyvenimo kokybė; sisteminė analizė.
DOI: 10.5200/sm-hs.2017.055
Pilnas tekstas: PDF