Viktorija Piscalkienė, Ausra Kavaliauskiene, Brigita Zachovajeviene, Milda Gintiliene, Laura Rutkauskiene
Santrauka
Gera pusiausvyra ir mobilumas yra pagrindinės sėkmingo kasdienio gyvenimo bei mėgstamos veiklos prielaidos. Griuvimai dažni tarp vyresnio amžiaus žmonių ir lemia rimtus sveikatos pažeidimus, savarankiškumo praradimą. Griuvimo priežasčių supratimas labai padeda jų išvengti. Griuvimų rizika sumažėja pritaikant individualią ir visuomeninę gyvenamąją aplinką. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti vyresnio amžiaus asmenų griuvimo riziką lemiančius veiksnius. Kiekybinių duomenų apdorojimui buvo taikomi statistinės analizės metodai (vidurkių palyginimo T testas, Anova testas, koreliacinė analizė). Tiriamųjų imtį sudarė 500 netikimybiniu tiksliniu būdu atrinkti 60 ir daugiau metų turintys asmenys. Tyrimas parodė, kad dažniausiai pasitaikantys vyresnio amžiaus žmonių griuvimo rizikos veiksniai namų aplinkoje – laikiklių stoka, slidžios grindys, kilimėliai, slidus vonios dugnas. Viešose aplinkose didžiausią riziką kelia netvarkingi šaligatviai ir laiptai, slidūs keliai ir šaligatviai. Kartą per mėnesį ir dažniau griuvimus patiria 18 proc., kelis kartus per pusmetį 27 proc. ir kartą per pusmetį ir rečiau 55 proc. tyrime dalyvavusių 60 metų ir vyresnio amžiaus asmenų. Griuvimo rizikai įtakos turi ne tik išoriniai aplinkos faktoriai, bet ir fizinės žmogaus sveikatos sutrikimai, tokie kaip akių ligos, klausos sutrikimai. Griuvimo rizika yra susijusi su amžiumi, o tai reikštų, jog mažiausia griuvimų rizika pasižymi 60 metų asmenys, su kiekvienais 5 metais ši rizika tendencingai auga. Sveikatos priežiūros ir socialinio darbo specialistai menkai savo profesinėje veikloje skiria dėmesio vyresnio amžiaus asmenų informavimui bei konsultavimui griuvimo rizikos ir jos profilaktikos klausimais.
doi:10.5200/sm-hs.2012.094
Raktiniai žodžiai: griuvimai; rizikos veiksniai; vyresnio amžiaus asmenys; aplinkybės; pasekmės
DOI: 10.5200/339
Pilnas tekstas: PDF