VOLFO-PARKINSONO-VAITO SINDROMAS IR FENOMENAS

Viktorija Zieniūtė, Liveta Daleckytė

Remiantis naujausios mokslinės literatūros duomenimis, straipsnyje apžvelgiamas Volfo-Parkinsono-Vaito sindromo paplitimas, etiologiniai veiksniai, klinikinė reikšmė, diagnostikos ir gydymo galimybės. Atlikta sisteminė mokslinė apžvalga, į kurią įtrauktos 25 Volfo-Parkinsono-Vaito sindromą ir (ar) fenomeną nagrinėjančios publikacijos, atrinktos PubMed ir UpToDate mokslinėse duomenų bazėse.

Volfo-Parkinsono-Vaito (VPV) sindromas yra įgimta širdies laidžiosios sistemos patologija – dažniausia kliniškai pasireiškiančios skilvelių preeksitacijos priežastis. VPV sindromui būdingas papildomas laidumo pluoštas (Kento pluoštas), tiesiogiai sujungiantis prieširdžių ir skilvelių laidžiąsias sistemas. Etiologija siejama su PRKAG2 geno mutacija. VPV sindromas gali sukelti gyvybei pavojingas būkles: prieširdžių virpėjimą ir staigią mirtį. Pagrindinis diagnostinis tyrimo metodas – elektrokardiografija (EKG), kurioje stebimi skilvelių preeksitacijos požymiai. Pagrindinis gydymo metodas – transkateterinė radiodažnuminė abliacija (TRA), indikuotina simptominiams arba asimptominiams pacientams, esant didelei staigios mirties rizikai.