Erikas Mačiūnas
Santrauka
Straipsnyje analizuojama visuomenės sveikatos rizikos valdymo formavimas Lietuvoje 1994 m. 1994 m. – tai laiko atskaitos taškas, kai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje sampratas ir sąvokas: higienos tarnyba, higieninis reglamentavimas, higieninė ekspertizė, sanitarinė kontrolė ir pan. pradėjo keisti į visuomenės sveikata, visuomenės sveikatos priežiūra ir t. t. Esminė šių pakitimų priežastis buvo Sveikatos santvarkos įstatymo projektas (Lietuvos Respublikos Seime priimtas kaip Sveikatos sistemos įstatymas), kuriame atsirado minėtosios sąvokos.
1994 metų sausio 3 dieną Sveikatos apsaugos ministerijoje pradėjo funkcionuoti Visuomenės sveikatos departamentas, kurio darbo gairėse rizikos faktorių vengimas ir lygio mažinimas buvo įvardytas vienu esminių jo užduočių. Ryški visuomenės sveikatos rizikos valdymo problema 1994 m. buvo skirtingas jos sampratos suvokimas ir specialiųjų sveikatos normatyvų stoka. Samprata nebuvo aiškiai pagrįsta ir suformuluota, laikmetis buvo labai įtemptas ir sudėtingas, todėl dažniausiai sveikatos rizikai valdyti buvo priimami sprendimai, o vėliau aiškinama visuomenei sprendimų motyvacija. Vertinant 1994 metus po daugelio metų galima konstatuoti, kad daugelio sveikatos rizikos veiksnių valdymas pradėtas vykdyti gana sėkmingai, tačiau alkoholio ir tabako kontrolė, kaip sveikatos rizikos veiksnių valdymo priemonė, formavosi pakankami sunkiai ir susilaukė rimto pasipriešinimo. Pasaulio sveikatos organizacijos konsultantai 1994 m. siūlė aplinkos sveikatinimo srityje sujungti pastangas, valdant atskiras visuomenės sveikatos rizikos veiksnių procedūras, t. y. vykdant ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, formuoti Aplinkos apsaugos departamento ir Sveikatos apsaugos ministerijos jungtinės veiklos modelį, tačiau pasiūlymas buvo pradėtas įgyvendinti tik beveik po dešimties metų, kai įsigaliojo 2002 m. priimto Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo lydimieji teisės aktai. 1994 m. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas plėtojo visuomenės sveikatos rizikos veiksnių valdymo aspektą, t. y. aplinkos ir sveikatos rizikos veiksnių normavimą, ir patvirtino 10 Lietuvos higienos normų, kuriose nustatė žmogaus kūną veikiančios vibracijos normatyvą, maistinės žaliavos ir maisto produktų leidžiamą bakterinio užterštumo lygį, kenksmingų medžiagų didžiausią leidžiamą koncentraciją žmogaus vartojamame vandenyje ir kitus.
Raktiniai žodžiai: Visuomenės sveikatos rizika, visuomenės sveikatos priežiūra, higienistai.
DOI: 10.5200/15
Pilnas tekstas: PDF