Agnė Grigonytė, Aušra Adomavičienė, Vidmantas Alekna
Santrauka
Galvos smegenų infarktas (GSI) yra ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pažeidžiantis įvairias biopsichosocialines funkcijas. Siekiant pagerinti paciento, persirgusio GSI, veiklas ir dalyvumą kasdieniniame gyvenime vienas iš metodų yra virtualios realybės įrenginys – „Microsoft Xbox Kinect 360“, naudojamas lavinant sutrikusias biopsichosocialines funkcijas. Tyrimo tikslas – įvertinti virtualios realybės metodo poveikį lavinant pacientų po GSI savarankiškumą kasdieniniame gyvenime. Tyrimas buvo atliktas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, Neurologijos skyriuje 2015 m. birželio – 2016 m. sausio mėnesį. Į tyrimą buvo įtraukti pirmą kartą GSI patyrę (ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius) 58 pacientai, iš kurių 32 (55,2 proc.) buvo vyrai ir 26 (44,8 proc.) moterys, 60 – 74 metų amžiaus ir turėjo įvairių biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų, ribojančių pilnavertį savarankiškumą gyvenime. Atsitiktinės atrankos būdu pacientai suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę grupę (K), kuriai buvo taikoma tradicinė ergoterapijos programa (5 k./sav. po 30 min.) bei bazinės reabilitacijos procedūros, ir tiriamąją grupę (T), kuriai be bazinių reabilitacijos procedūrų buvo taikoma tradicinė ergoterapijos programa (2 k./sav. po 30 min.) ir virtuali terapija (3k./sav. po 30 min.) naudojant „Microsoft Xbox Kinect 360“. Tiriamųjų biopsichosocialinės funkcijos buvo vertinamos pirmą kartą reabilitacijos programos pradžioje ir antrą kartą reabilitacijos programos pabaigoje (po 15 užsiėmimų). Tyrimo metu biopsichosocialinių funkcijų vertinimui taikytas Tarptautinės funkcionavimo, sveikatos ir negalumo klasifikacijos (TFK) klausimynas. Reabilitacijos pradžioje T ir K grupių tiriamųjų atliktis savipriežiūroje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05), tačiau reabilitacijos pabaigoje statistiškai reikšmingai geresni rezultatai buvo nustatyti daugelyje T grupės veiklų (p<0,05). Reabilitacijos pradžioje maudantis (d5101) 13,79% abiejų grupių tiriamųjų turėjo nežymų sunkumą, 27,59% – vidutinį sunkumą, 39,66% – didelį ir 18,97% – visišką sunkumą. Tačiau, išvykstant 34,48% tiriamųjų išliko nežymus sunkumas, 44,83% – vidutinis, 18,97% didelis sunkumas atliekant šią veiklą. Palyginus rezultatus tarp grupių, statistiškai reikšmingai geresni pokyčiai, lyginant su K grupe, buvo nustatyti T grupės pacientų (p=0,001). Panašios tendencijos buvo nustatytos ir atliekant nusišluostymo ir džiovinimosi veiksmus (d5102), statistiškai reikšmingas pagerėjimas buvo nustatytas T/K tarp grupės tiriamųjų (p<0,05), abiejose grupėse reabilitacijos pabaigoje dominavo nedidelis ir vidutinis sunkumas atliekant šią veiklą. Taip pat statistiškai reikšmingai geresni rezultatai lyginant su K grupe išvykstant (p<0,05) gauti T grupės atstovų: valgant ir geriant, aunantis batus, apsirengiant ir nusirengiant, naudojantis tualetu, šeiminiuose santykiuose, poilsio ir laisvalaikio veiklose (p<0,05). Nors ne visi TFK domenų rezultatai pacientams po GSI tarp T ir K grupių yra statistiškai reikšmingi, geresni įverčiai stebimi pacientų grupės, naudojusios virtualią terapiją vietoje tradicinės ergoterapijos, todėl galime daryti išvadą, kad virtuali realybė prisideda prie savarankiškumo kasdieniniame gyvenime lavinimo.
Raktiniai žodžiai: Tarptautinė funkcionavimo; sveikatos ir negalumo klasifikacija; galvos smegenų infarktas; savarankiškumas.
DOI: 10.5200/sm-hs.2016.040
Pilnas tekstas: PDF