Jonas Kairys
Santrauka
Tyrimas buvo atliekamas 2009 m. sausio–kovo mėn. Šeškinės poliklinikoje. Apklausti 18 metų sulaukę respondentai, kurie lankė visą ambulatorinės reabilitacijos gydymo kursą arba gavo pavienes procedūras. Iš viso išdalyta 350 anketų. Sugrįžo 231 anketa. Grįžtamumas – 66 proc. Daugumą respondentų pas gydytoją reabilitologą siunčia šeimos gydytojai (45,9 proc.), traumatologai (25,5 proc.) ir neurologai (25,1 proc.). Apsilankius pas šeimos gydytoją ar kitą gydytoją specialistą nesudėtinga gauti siuntimą kreiptis į gydytoją reabilitologą: visiškai nesunku – 55,4 proc., vidutiniškai sunku – 39,6 proc., labai sunku – 5 proc. Respondentai gydytojo reabilitologo konsultacijos laukia neilgai: iki 3 dienų ir mažiau – 28,2 proc., 1 savaitę – 36,8 proc. Dauguma respondentų lankė visą ambulatorinės reabilitacijos kursą (64,9 proc.). Po traumų ir operacijų, nervų sistemos, sąnarių ir jungiamojo audinio, kvėpavimo takų ligų dauguma respondentų gerai vertina reabilitacinio gydymo efektyvumą ir nurodo, kad būklė pagerėjo arba labai pagerėjo. Kai kuriais atvejais teigiama, kad pacientas pasveiko (nuo 12,1 proc. iki 1,6 proc.).
Išvados: 1. Dauguma respondentų lankosi Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje kartą per pusmetį arba kartą per metus; 2. Gauti siuntimą kreiptis į gydytoją reabilitologą nesudėtinga; 3. Laukti gydytojo reabilitologo konsultacijos dažniausiai reikia 1 savaitę (36,8 proc.); 4. Po traumų ir operacijų, nervų sistemos, sąnarių ir jungiamojo audinio, kvėpavimo takų ligų dauguma respondentų gerai vertina reabilitacinio gydymo efektyvumą ir nurodo, kad būklė pagerėjo arba labai pagerėjo; 5. Ambulatorinio reabilitacinio gydymo apimtys turėtų būti plečiamos.
Raktiniai žodžiai: pacientų nuomonė, ambulatorinė sveikatos priežiūra, ambulatorinė reabilitacija, socialinės ir ekonominės gyventojų grupės.
DOI: 10.5200/174
Pilnas tekstas: PDF