Eglė Žėbienė

Santrauka

Pirmasis tyrimas atliktas 2003 m. sausio–vasario mėnesiais. Apklausti 18 metų sulaukę respondentai. Išduota 500 anketų, iš jų 343 anketos grįžo (grįžtamumas – 68,6 proc.). Anketa buvo duodama kas dešimtam pirmą kartą besikreipiančiam pacientui.
Respondentai, atsakydami į klausimą apie tai, ar norėtų, kad šeimos gydytojas dirbtų arčiau gyvenamosios vietos, nurodo skirtingus duomenis. Aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (50 proc.) ir namų šeimininkės (86,9 proc.) pageidauja, kad apylinkės gydytojas dirbtų jų rajone. Bedarbiai (50 proc.) ir specialistai bei tarnautojai (47 proc.) norėtų, kad apylinkės gydytojas, gydytojai specialistai dirbtų ir tyrimai būtų atliekami „po vienu stogu“. Daugelis 1 001–1 500 Lt pajamų, skaičiuojant vienam šeimos nariui, turinčių respondentų (72 proc.) mano, kad būtų patogiau, jei apylinkės gydytojas dirbtų jų rajone. 1 501–2 000 Lt ir daugiau nei 2 000 Lt pajamų vienam šeimos nariui turintys respondentai nurodo, kad tam nepritartų, nes jiems patogiau, kai apylinkės gydytojas, gydytojai specialistai dirba ir tyrimai atliekami „po vienu stogu“ – atitinkamai 61,8 proc. ir 45,7 proc.
Tik 14,6 proc. apklaustų pensininkų negirdėjo apie galimybę gydytis poliklinikos dienos stacionare. Apie tokią galimybę nežino daugiausia studentų ir moksleivių (73,9 proc.).Tačiau klausiant respondentų apie tai, kur jie norėtų gydytis – dienos stacionare ar ligoninėje, studentai ir moksleiviai dažniausiai nurodė, kad tvirtai arba greičiau rinktųsi dienos stacionarą (74,3 proc.).
Dauguma namų šeimininkių (71,3 proc.), verslininkų (55,2 proc.) taip pat rinktųsi dienos stacio­narą. Pensininkų ir bedarbių pasirinkimas pasiskirsto beveik po lygiai: 53,8 proc. pensininkų ir 33,3 proc. bedarbių renkasi dienos stacionarą, o kita dalis – 46,2 proc. pensininkų ir 52,2 proc. bedarbių renkasi ligoninę. Aiškios priklausomybės pagal pajamas vienam šeimos nariui ir gydymosi būdo pasirinkimo nėra. Respondentai, kurių pajamos yra daugiau nei 2 000 Lt vienam šeimos nariui, nurodo, kad tvirtai arba greičiau rinktųsi dienos stacionarą (100 proc.).
67,9 proc. visų respondentų nepalankiai vertina sveikatos reformos įdiegiamą naujovę, kad vietoje terapeuto, pediatro, ginekologo ir chirurgo reikia kreiptis į vieną – bendrosios praktikos / šeimos gydytoją. Daugiausia šitaip manančių yra pensininkų (81,7 proc.), verslininkų (72,4 proc.), specialistų, tarnautojų (71 proc.), namų šeimininkių (69,8 proc.).
Daugelis respondentų (86 proc.) susirgę kreipiasi į savo šeimos gydytoją. Taip daro 92,5 proc. pensininkų, 91,3 proc. studentų ir moksleivių, 91 proc. darbininkų ir techninių darbuotojų, 89,3 proc. namų šeimininkių. Į pažįstamą gydytoją dažniausiai kreipiasi verslininkai – 34,5 proc., į privatų gydytoją – dažniausiai aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (14,3 proc.).
Dauguma respondentų sveikatos priežiūros įstaigų darbą vertina patenkinamai (53,9 proc.). Gerai (88,2 proc.) vertina respondentai, kurių pajamos vienam šeimos nariui yra 1 501–2 000 Lt, gerai ir labai gerai (74 proc.) – turintys 1 001–1 500 Lt pajamas. Apklausos dalyviai, gaunantys pajamas iki 500 Lt, sveikatos priežiūros įstaigų darbą vertina daugiausia patenkinamai (63 proc.), daugiau kaip 2 000 Lt pajamų gaunantys respondentai vertina įvairiai: 20 proc. – labai gerai, 31,4 proc. – gerai, 37,1 proc. – patenkinamai ir 11,4 proc. – blogai.
Antrasis tyrimas buvo atliekamas 2007 m. kovo–gegužės mėn. Apklausti 18 metų sulaukę respondentai. Iš pradžių 550 anketų buvo išskirstytos į registratūras, iš jų 333 anketos grįžo (grįžtamumas 60,5 proc.). Anketa buvo duodama kas dešimtam pirmą kartą besikreipiančiam pacientui.
Dažniausiai pacientai pageidauja lankytis pas gydytojus po 19 val., ypač aktyviai šiuo laiku norėtų lankytis pacientai, uždirbantys 1 501–2 000 litų (65 proc.). Rečiausiai pacientai gydymo įstaigoje lankytųsi tarp 14 ir 19 valandos. Pacientai lankymosi gydymo įstaigoje laiką derina su darbu. Daugelį respondentų poliklinikos darbo laikas tenkina. Kiek mažiau nei kiti pacientai darbo laiku patenkinti respondentai, uždirbantys daugiau nei 2 000 litų (90,8 proc.), ir respondentai su aukštuoju išsilavinimu (92,6 proc.). Pacientai, uždirbantys 1 501–2 000 litų vienam šeimos nariui, nurodo, jog jie dažniausiai lankosi profilaktiškai (58,3 proc.). Pacientai, neturintys vidurinio išsilavinimo, į gydytojus dažniausiai kreipiasi norėdami išsirašyti kompensuojamųjų vaistų (35,9 proc.). Dažniausiai pacientams, norintiems patekti pas gydytoją, tenka laukti savaitę. Didžioji pacientų dalis į polikliniką ateina pėsčiomis. Tai respondentai, turintys vidurinį išsilavinimą (39,5 proc.). Rečiausiai pacientai į polikliniką važiuoja persėsdami iš vienos transporto priemonės į kitą.

Raktiniai žodžiai: pirminė sveikatos priežiūra, ambulatorinė sveikatos priežiūra, sveikatos priežiūros kokybė, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, socialinės ir ekonominės gyventojų grupės.
DOI: 10.5200/173
Pilnas tekstasPDF

Atgal