Kamilė Porutytė, Laura Saudargaitė, Laura Tamašauskienė, Brigita Šitkauskienė

Santrauka

Alerginė astma yra viena iš labiausiai pasaulyje pa­plitusių lėtinių neužkrečiamųjų ligų. Net 60-78 proc. pacientų, sergančių šia liga, kartu serga ir alerginiu rinitu. Šiuolaikinis alerginio rinito gydymo būdas, galintis sumažinti ar pašalinti ligos simptomus ilgam laikui, yra alergenų specifinė imunoterapija (ASIT). Pastebėta, kad šis gydymas turi teigiamos įtakos ir alerginei astmai. Tyrimo tikslas – įvertinti sergančiųjų alergine astma kartu su alerginiu rinitu vienerių metų gydymo ASIT poveikį alerginės astmos eigai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, į kurį įtraukta 15 pacientų, sergančių alerginiu rinitu kartu su alergine astma, kuriems 2018-2019 m. buvo taikyta ASIT. Išanali­zuoti pacientų duomenys: lytis, amžius, ASIT tipas, astmos kontrolės testo (AKT) balas ir inhaliuojamojo gliukokortikoido budezonido (ar ekvivalento) suminė paros dozė prieš ASIT paskyrimą ir po vienerių metų gydymo. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė tenden­ciją, kad po vienerių metų alerginės astmos kartu su alerginiu rinitu gydymo ASIT, gerėja astmos kontrolė ir mažėja inhaliuojamųjų gliukokortikoidų poreikis. Siekiant tiksliau įvertinti gydymo veiksmingumą, rei­kėtų atlikti didesnės imties ir ilgesnės trukmės pros­pektyvinius tyrimus.

Raktiniai žodžiai: alergenų specifinė imunoterapija (ASIT), alerginis rinitas, alerginė astma.

DOI: 10.35988/sm-hs.2020.093
Pilnas tekstasPDF

Back