Andrius Macas
Santrauka
Vienas reikšmingiausių organų disfunkciją lemiančių veiksnių yra audinių hipoksija, pasireiškianti dėl neadekvačios audinių oksigenacijos, sutrikus pusiausvyrai tarp deguonies poreikio audiniuose ir jo pristatymo. Įprastai organų ir audinių perfuzijai vertinti naudojami hemodinamikos parametrai, prasidėjus audinių hipoksijai gali būti normos ribose, todėl neleidžia atmesti minėto disbalanso galimybės. Veninė oksimetrija atspindi balansą tarp deguonies pristatymo ir sunaudojimo, suteikia galimybę jį intermituojančiu ar pastoviu būdu monitoruoti perioperaciniu bei pooperaciniu pe-riodais. Toks monitoravimas yra perspektyvus, nes leidžia nustatyti audinių hipoksiją pradinėse jos stadijose ir imtis atitinkamų terapinių priemonių. Siekiant saugiai ir efektyviai naudoti veninę oksimetriją klinikinėje praktikoje, būtinos išsamios žinios apie jos fiziologinius principus. Sėkmingas veninės oksimetrijos pritaikymas tiksliniam hemodinamikos koregavimui gydant ankstyvą sepsį lėmė susidomėjimą jos parametro taikymu chirurginiams ligoniams.
Šiame straipsnyje nuosekliai analizuojame maišyto (SvO2) ir centrinės venos (ScvO2) kraujo deguonies saturacijos kitimų fiziologijos, patofiziologijos ir matavimo ypatumus bei pateikiame išsamią dabartinių publikacijų, nagrinėjančių veninės oksimetrijos pritaikymą chirurgijoje ir jos įtaką pooperacinėms baigtims, apžvalgą. Stebimosiomis chirurginių ligonių studijomis nustatyta, kad maža ScvO2 reikšmė yra susijusi su padidėjusia pooperacinių komplikacijų rizika. Nedidelės apimties intervencinių klinikinių tyrimų duomenimis, centrinės venos kraujo deguonies saturacija gali būti naudojama kaip tikslinis rodiklis hemodinamikos korekcijai bei sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnumą.
Raktiniai žodžiai: Veninė oksimetrija, ScvO2, tikslinis, didelės apimties operacijos, audinių hipoksija, chirurginės komplikacijos.
DOI: 10.5200/23
Pilnas tekstas: PDF