Martynas Baltušis, Kristina Buzaitė, Saulius Bradulskis
Santrauka
Tyrimo tikslas: išsiaiškinti hemorojinių mazgų išsivystymo riziką galinčių didinti veiksnių paplitimą tarp Kauno klinikinės ligoninės pacientų, kuriems atlikta hemoroidektomija. Medžiaga ir metodai: atlikta anketinė apklausa išsiaiškinant pacientų amžių, lytį, kūno masės indeksą (KMI), hemorojinių mazgų laipsnį, tuštinimosi sutrikimus (TS) iki operacinio gydymo, hemorojaus bei TS šeiminę anamnezę, darbo pobūdį, nėštumų ir gimdymų skaičių. Išanalizuotas šių duomenų pasiskirstymas ir sąsajos su lytimi. Rezultatai: 42,7 proc. tiriamųjų buvo moterys, 53,7 proc. vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 50,03 ±14,07 metų. 43 pacientai (37,07 proc.) nurodė, kad 1-os eilės giminaičiai sirgo hemorojumi. Tiriamųjų KMI vidurkis buvo 26,4±4,7. 47,0 proc. tiriamųjų buvo normalaus svorio (KMI 17,5-25,0), 32,5 proc. turėjo antsvorį (KMI 25,0-30,0), o 20,5 proc. buvo nutukę (KMI≥30,0). 50,9 proc. tiriamųjų vargino TS. 70,7 proc. TS sudarė vidurių užkietėjimas, 17,2 proc. viduriavimas, 10,3 proc. viduriavimas besikaitaliojantis su užkietėjimu, 1,7 proc. nepilno pasituštinimo jausmas. Moteris TS vargino reikšmingai dažniau negu vyrus (33 vs. 26), p=0,005. 47 proc. tiriamųjų dirbo sėdimą darbą, o sunkų fizinį darbą – 53 proc. 86 proc. pacienčių buvo turėjusios bent vieną nėštumą, o 84 proc. buvo bent kartą gimdžiusios. Išvados: vyrams hemoroidektomija atlikta dažniau negu moterims. Daugiau kaip trečdalio tirtųjų 1-os eilės giminaičiai sirgo hemorojumi. Daugiau kaip pusė tiriamųjų turėjo antsvorio arba buvo nutukę. TS vargino daugiau kaip
pusę pacientų, o vidurių užkietėjimas sudarė beveik tris ketvirčius visų TS. Moteris tuštinimosi sutrikimai vargino reikšmingai dažniau negu vyrus. Didžioji dalis tirtųjų dirbo sėdimą arba sunkų fizinį darbą. Didžioji dalis pacienčių buvo turėjusios bent vieną nėštumą arba buvo bent kartą gimdžiusios.
Raktiniai žodžiai: hemorojiniai mazgai, hemorojaus rizikos veiksniai.
DOI: 10.5200/sm-hs.2019.034
Pilnas tekstas: PDF