Edita Babonienė, Laimutė Jonaitienė, Ona Ragažinskienė
Santrauka
Straipsnyje pateikiama vaistininko padėjėjo farmacinės paslaugos šiuolaikinė būklė visuomenės vaistinėse Lietuvos penkiuose etnografiniuose regionuose. 2012 metais tirtos Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Mažosios Lietuvos 102 visuomenės vaistinės, kurios yra strategiškai palankiose vaistų pardavimui gyventojams vietose. 40% visuomenės vaistinių dirba tik vienas vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), o 21,6% visuomenės vaistinių – nėra vaistininko padėjėjo (farmakotechniko). Gerinant farmacinės paslaugos gyventojams kokybę, racionalu didinti vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) skaičių visuomenės vaistinėse. Vaistinių tinklams nepriklausomose visuomenės vaistinėse gyventojai perka receptinių vaistų 36%, nereceptinių vaistų – 29,5%, ekstemporalių vaistų – 4,4%, vaistinių prekių – 29,7% . Vaistinių tinklų vaistinėse gyventojai perka receptinių vaistų 28%, nereceptinių vaistų – 25,5% ir daugiausia (45%) vaistinių prekių. Tyrimo tikslas: analizuoti vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) farmacinę paslaugą, vykdant vaistų, vaistinių prekių pardavimą, nustatant jų išdavimo dažnį priklausomai nuo vaistinių statuso. Išryškėjo, kad vykdant farmacinę paslaugą teigiamai šį procesą paveiktų vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) skaičiaus didinimas vaistinėje. Didžiausią vaistų ir vaistinių prekių apyvartos dalį sudaro įvairios vaistinių prekės, o likusią apyvartos dalį – receptiniai ir nereceptiniai vaistai. Vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) farmacinės paslaugos nukreipimas pardavinėti vaistinių prekes įgalintų vaistininkui skirti daugiau laiko gyventojų konsultavimui ir informavimui sveikatinimo srityje.
doi:10.5200/sm-hs.2012.123
Raktiniai žodžiai: vaistininkas; vaistininko padėjėjas; farmacinė paslauga; receptiniai vaistai; nereceptiniai vaistai; vaistinių prekės
DOI: 10.5200/368
Pilnas tekstas: PDF