Dalia Jarašūnienė, Ernesta Susekaitė, Nerijus Klimas
Santrauka
Yra žinoma, kad vainikinių arterijų endotelio disfunkcija yra susijusi su didesne kardiovaskulinių įvykių rizika. Mes nustatėme kardiovaskulinių įvykių dažnį per ilgą sekamąjį laikotarpį tarp pacientų, kuriems dėl skausmų krūtinėje buvo atliekama koronarografija, o, neradus reikšmingų aterosklerozinių pakitimų vainikinėse arterijose, buvo įvertinta endotelio funkcija, atliekant acetilcholino mėginį. Kardiovaskulinių įvykių dažnis per vidutiniškai 9,5 metų laikotarpį buvo nustatytas 41 pacientui (35 – turintiems endotelio disfunkciją, 6 – su normalia endotelio funkcija). Nepalankia kardiovaskuline baigtimi buvo laikomi šie įvykiai: kardiovaskulinė mirtis, ūmus miokardo infarktas, nestabili krūtinės angina, perkutaninė koronarinė intervencija, aortokoronarinio šuntavimo operacija, išeminis insultas ir periferinių arterijų revaskuliarizacijos operacija. Kardiovaskulinių įvykių dažnis per sekamąjį laikotarpį buvo didelis tiek pacientų grupėje su endotelio disfunkcija, tiek be jos – atitinkamai 34,3% ir 50%. Nepalankių baigčių atsiradimą mūsų tirtiems ligoniams lėmė tiek endotelio disfunkcija, tiek tradiciniai kardiovaskuliniai rizikos veiksniai. Taigi, endotelio funkcijos ir ją sąlygojančių veiksnių įvertinimas gali padėti nustatyti didelės kardiovaskulinės rizikos pacientus.
Straipsnis anglų kalba
Raktiniai žodžiai: acetilcholinas; angina; koronarai; aterosklerozė; endotelis; prognozė
DOI: 10.5200/sm-hs.2013.021
Pilnas tekstas: PDF