Silva Kostyliovienė, Daiva Girdžiuvienė, Ramunė Jurkuvienė, Lina Danusevičienė, Indrė Gajdosikienė

Santrauka

Pereinant nuo ekstensyvinės prie intensyvinės sveikatos priežiūros sistemos, namuose gyvenantys lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV), yra slaugomi artimųjų daugelį metų. Kai DPV taikoma vaikui, pagrindinė jo slaugytoja – šeima susiduria su daugybe iššūkių: turi mokėti slaugyti ventiliuojamą vaiką, užtikrinti visus jo gyvybinius poreikius, gebėti naudotis įranga, pritaikyti būstą, keičiasi visos šeimos gyvenimas. Lietuvoje trūksta tyrimų apie šių šeimų problemas. Straipsnis pristato kokybinio tyrimo, skirto atskleisti šeimų, namuose slaugančių vaikus, kuriems taikoma DPV, patirties Lietuvoje duomenis. Duomenų rinkimui naudotas giluminis pusiau struktūruotas interviu. Tyrime vadovautasi tiriamųjų trianguliacijos principu, kai apklausiami skirtingi informacijos teikėjai. Tyrime dalyvavo 6 mamos, turinčios skirtingą ventiliuojamo vaiko namuose slaugos patirtį, vaikų intensyviosios terapijos skyriaus slaugytoja ir moteris, kuriai nuo paauglystės taikoma DPV. Taikyta ir tyrimo duomenų gavimo būdų trianguliacija: giluminis pusiau struktūruotas interviu, holistinis stebėjimas ir dokumentų analizė. Tyrime atsiskleidė sekinanti šeimų patirtis, ilgai slaugant namuose vaiką, kuriam taikoma DPV: tėvai išgyveno nuovargį, baimę, nerimą, beviltiškumą, nes tokio vaiko slauga, teikiama ir dieną, ir naktį, yra susijusi su gyvybinių funkcijų užtikrinimu bei rizika. Nuolatinė slaugančiųjų įtampa neigiamai veikė jų fizinę ir psichoemocinę sveikatą. Nesant pakankamai profesionalų pagalbos, šeimos nariai negalėjo patenkinti savo psichosocialinių poreikių. Tyrimas atskleidė, kad mamos, kurios turėjo daugiau šeimos palaikymo ir paramos, lengviau priėmė žinią apie DPV taikymą vaikui ir prisitaikė prie naujų aplinkybių. Tėvams, slaugantiems vaiką, kuriam taikoma DPV, reikalinga pagalba, kuri atlieptų jų poreikius ir viltis. Ypač šeimoms reikalingos atokvėpio paslaugos, galimybės palikti vaiką kito, apmokyto asmens priežiūrai, vaiko užimtumo paslaugos. Tyrimas atskleidė ir laiku teikiamos kompleksinės pagalbos namuose poreikį: ypač ryškus socialinio darbuotojo, kaip paslaugų koordinatoriaus, planuotojo, psichoemocinės paramos teikėjo vaidmuo ir jo pagalbos poreikis; išaiškėjo tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba ir būtinybė.

Raktiniai žodžiai: vaiko slauga namuose, invazinė dirbtinė plaučių ventiliacija, tėvų patirtis, namų slauga.

DOI: 10.35988/sm-hs.2021.239
Pilnas tekstasPDF

Back