ŪMINIS KALKULINIS CHOLECISTITAS: ETIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, KLINIKINIAI SIMPTOMAI IR DIAGNOSTIKA

Mantas Balčytis

Lietuvoje atliekama 7000 cholecistektomijų per me­tus − tai trečia pagal dažnumą operacija šalyje. Tyrimo tikslas − įvertinti, susisteminti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie ūminį kalkulinį cholecistitą, etiologiją, reikšmingus rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos šios patologijos vystymuisi, ligos klinikinius simptomus bei diagnostikos ypatumus. Ty­rimo metodas − sisteminėmokslinės literatūros apžvalga ir analizė. Duomenųbuvo ieškoma Google Scholar, Up­ToDate, Cochrane ir Medline (PubMed) duomenųbazėse. Visateksčiai straipsniai atrinkti, jei jųpavadinimas, san­trauka ar reikšminiai žodžiai nurodė, kad tyrimas tin­kamas įtraukti į šią apžvalgą. Atrinkti, išanalizuoti ir apibendrinti 6 viso teksto straipsniai. Tyrimo rezultatai parodė, kad akmenys tulžies pūslėje randami iki 95 proc. ligonių, sergančių ūminiu cholecistitu. Viena dažniausių tulžies pūslės akmenligės komplikacijų yra ūminis tul­žies pūslės uždegimas. Moterys serga dažniau, ypač iki 50 metų. Dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimu, vėmimu. Ūminio cholecistito diagnostikai išsivysčiusiose šalyse taikomi Tokijo gairėse pateikti kriterijai.

Išvados. Dažniausiai ūminį cholecistitą sukelia tulžies latakuose įstrigęs akmuo. Būdingi simptomai: pykini­mas, vėmimas, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Ūminio cholecistito diagnostika remiasi Tokijo gairėmis.