Liuda Brogienė, Agnė Klimaitė, Arnas Lukošiūnas, Martynas Paliokas, Andrius Macas
Santrauka
Ūminis bei lėtinis skausmas punkcijos vietoje po perkutaninės koronarinės intervencijos (PKI) yra nepakankamai įvertinta būklė, kuriai skiriama per mažai dėmesio. Šis tyrimas atskleidžia skausmo pasireiškimo dažnį punkcijos vietoje po PKI bei jo atsiradimą sąlygojančius rizikos veiksnius. Tyrimo tikslas. Ūminio ir lėtinio skausmo punkcijos vietoje po PKI pasireiškimo dažnio nustatymas bei jį sąlygojančių pacientų rizikos veiksnių identifikavimas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Duomenys tyrimui rinkti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMUL KK) Kardiologijos klinikoje 2015 metų kovo-liepos mėnesiais. Atsitiktiniu būdu atrinkti pacientai, kurie buvo stacionarizuoti planine tvarka PKI atlikti. Pacientai buvo apklausti po procedūros praėjus 2, 4, 12, 24, 48 valandoms pagal autorių sudarytą anketą. Buvo vertinamas skausmo atsiradimo ir išnykimo laikas, intensyvumas, pobūdis, taip pat ieškota galimų skausmo atsiradimą predisponuojančių rizikos veiksnių. Skausmo intensyvumui vertinti naudota žodinė aprašomoji skalė. Pacientams išvykus iš ligoninės su jais buvo kontaktuojama telefonu praėjus 1 savaitei, 1 bei 3 mėnesiams po procedūros. Bioetikos leidimas informacijai apie pacientus rinkti gautas (Nr. BEC-MF-328). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programą SPSS 23.0 (p<0,05). Rezultatai ir išvados. Tyrimo laikotarpiu LSMUL KK iš viso buvo apklaustas 191 pacientas, iš kurių 122 vyrai (63,87%) ir 69 moterys (36,13%). Ūminis poprocedūrinis skausmas (iki 48 val.) po PKI pasireiškė daugiau nei pusei pacientų (53,4%). Daugumoje atvejų jis buvo vidutinio stiprumo bei “bukas” (32,23%), “dilgčiojantis” (28,10%) ir “veržiantis” (31,82%). Veiksniai, turintys įtakos ūminiam poprocedūriniam skausmui atsirasti: arterinė hipertenzija, moteriškoji lytis, baimės jausmas prieš PKI, hematoma, arterinis kraujavimas iš intervencijos vietos, skausmo jutimas procedūros metu. Namuose toliau buvo sekti 117 pacientų, iš kurių 18,80% skundėsi ūminiu užsitęsusiu skausmu (po 48val. – iki 3 mėn.). Veiksniai, turintys įtakos ūminiam užsitęsusiam skausmui atsirasti: rūkymas, punkcijos vietos pakeitimas procedūros metu, hematoma, skausmo jutimas procedūros metu. 4,27% pacientų pasireiškė lėtinis skausmas (po 3 mėn.) po PKI. Daugumoje atvejų jis buvo stiprus (80%) bei “buko” (60%) ar “dilgčiojančio” (40%) pobūdžio. Veiksniai, turintys įtakos lėtiniam skausmui atsirasti: hematoma punkcijos vietoje, punkcijos vietos pakeitimas procedūros metu, sumažėjęs diastolinis kraujo spaudimas, intervencijos trukmė >30 min.
Raktiniai žodžiai: ūminis skausmas; ūminis užsitęsęs skausmas; lėtinis skausmas; lokalus skausmas; poprocedūrinis skausminis sindromas; perkutaninė koronarinė intervencija.
DOI: 10.5200/sm-hs.2017.007
Pilnas tekstas: PDF