Dalia Adukauskienė, Asta Mačiulienė, Aušra Čiginskienė, Agnė Adukauskaitė, Justina Čyžiūtė
Santrauka
Tyrimo tikslas – nustatyti mirštamumą, jo rizikos veiksnius bei letalios baigties prognozavimą ūminės subdurinės hematomos (ŪSDH) atveju po izoliuotos galvos smegenų traumos (IGST). Tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvi 162 pacientų, patyrusių ŪSDH dėl IGST ir gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje (NITS) demografinių (lytis, amžius), klinikinių (vyzdžių reakcija į šviesą, įvertinimas pagal Glasgow komų ir APACHE II skales) ir laboratorinių (leukocitų skaičius, glikemija) pirmą parą po traumos duomenų analizė. Statistiniai skaičiavimai atlikti naudojantis kompiuterine programa SPSS 20,0. Tyrimui atlikti gautas Bioetikos komiteto leidimas Nr. BEC – MF – 565. Rezultatai. Iš 162 tiriamųjų mirė 67, mirštamumas – 41 proc. Mirė 12 (31 proc.) iš 39 tiriamųjų, kurių amžius ≤44 m., 16 (37 proc.) iš 43 tiriamųjų, kurių amžius 45 – 54 m., 14 (36 proc.) iš 39 tiriamųjų, kurių amžius 55 – 64 m., ir 25 (61 proc.) iš 41 ti- riamojo, kurių amžius ≥65 m. Nustatytas didesnis mirštamumas ≥65 m. amžiaus pacientų grupėje lyginant su jaunesniais pacientais (p<0,003). Mirė 24 (26 proc.) iš 93 pacientų su vyzdžių reakcija į šviesą ir 43 (62 proc.) iš 69 pacientų be vyzdžių reakcijos (p<0,001). Mirė 5 (25 proc.) iš 20 tiriamųjų, esant 12-15 balų komai pagal Glasgow komų skalę (GSK), 5 (20 proc.) iš 25, esant 9-11 balų komai, ir 57 (49 proc.) iš 117, esant 3-8 balų komai (p<0,002). Mirė 1 (5 proc.) iš 22 pacientų pagal APACHE II skalę įvertinus būklę ≤10 balų , 12 (24 proc.) iš 50 pacientų, įvertinus 11-15 balų ir 54 (60 proc.) iš 90 pacientų, įvertinus ≥16 balų (p<0,001). Pagal klinikinius duomenis nesant vyzdžių reakcijos į šviesą, pagal GKS nustačius 3-8 balų komą ar pagal APA- CHE II skalę ≥16 balų, mirštamumas yra didesnis lyginant su pacientais, kuriems buvo vyzdžių reakcija į šviesą, koma pagal GKS 9-15 balų ar įvertinimas pagal APACHE II ≤15 balų (p<0,05). Mirė 21 (28 proc.) iš 75 pacientų, kai leukocitų skaičius buvo <10,1 x 109/l ir 46 (53 proc.) iš 87 pacientų, kuriems nustatyta ≥10,1 x 109/l leukocitų (p<0,001). Mirė 5 (17 proc.) iš 30 pacientų, esant glikemijai 3,3 – 5,5 mmol/l, ir 62 (47proc.) iš 132 pacientų glikemijai esant ≥5,6 mmol/l (p<0,001). Pagal laboratorinius duomenis, esant leukocitų skaičiui ≥10,1 x 109/l ir glikemijai ≥5,6 mmol/l mirštamumas yra didesnis lyginant su pacientais, kuriems nustatyta leukocitų <10,1 x 109/l ir glikemija 3,3 – 5,5 mmol/l (p<0,05). Apskaičiuotoje letalios baigties rizikos >25 proc. grupėje mirė 52 (63 proc.) iš 82 tiriamųjų, p<0,001 (0,95PI: 0,53 – 0,74). Letalios baigties rizikai esant >25 proc., prognostinio testo jautrumas 78 proc., o specifiškumas 76 proc. Išvados. Po izoliuotos galvos smegenų traumos, esant ūminei subdurinei hematomai nustatytas 41 proc. mirštamumas. Mirštamumo rizikos veiksniai: pacientų amžius ≥65 m., nėra vyzdžių reakcijos į šviesą, koma pagal Glasgow komų skalę 3-8 balai, būklė pagal APA- CHE II skalę ≥16 balų, leukocitų skaičius ≥10,1 x 109 ir glikemija ≥5,6mmol/l pirmą parą po traumos. Letalios baigties prognozė patikimai siejasi su realiu mirštamumu, kai apskaičiuota letalios baigties rizika didesnė nei 25 proc.
Raktiniai žodžiai: subdurinė hematoma; mirštamumo rizikos veiksniai; letalios baigties prognozavimas
DOI: 10.5200/sm-hs.2015.028
Pilnas tekstas: PDF