TUŠČIOJO TURKIABALNIO SINDROMAS: ETIOLOGIJA, PATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Asta Mozūrė

Tuščiojo turkiabalnio sindromas yra subarachnoidinio tarpo išvarža į turkiabalnį, kitaip dar vadinama arachnoi­docelė. Ji dažnai būna atsitiktinis radinys MRT vaizduose. Tyrimo tikslas − aprašyti tuščiojo turkiabalnio sindromą, aptarti jo etiologiją, atsiradimo mechanizmus, simptoma­tiką, diagnostikos ir gydymo galimybes. Mokslinių darbų paieška atlikta PubMed, Google Scolar duomenų bazėse. Neįtraukti straipsniai, parašyti kita nei anglų kalba, atmesti ne viso teksto straipsniai, bei tie, kurių turinys neatspin­dėjo analizuojamos temos. Tyrimo rezultatai parodė, kad šis sindromas dažnai asimptomis, tačiau kartais sukelia nespecifinius simptomus (galvos skausmą, regos sutri­kimą, rinorėją). Galima hiperprolaktinemija arba hormonų trūkumas iki hipopituitarizmo. Kol kas nėra visuotinai priimtų tuščiojo turkiabalnio sindromo diagnostikos ir gydymo gairių, o antrinio tuščiojo turkiabalnio diagnos­tika, gydymas bei patogenezės mechanizmai apsiriboja tik klinikinių atvejų aprašymais. Šio sindromo vienas pagrindinių diagnostikos metodų yra magnetinio branduo­lių rezonanso tyrimas.