Benjaminas Burba, Aistė Dovydaitytė, Viktorija Grigaliūnienė, Raimonda Eglė Jusiūtė
Santrauka
Psichoseksualiniai sutrikimai – sritis, kuria pastaruoju laikotarpiu vis labiau domisi tiek mokslininkai, tiek klinikinės psichiatrijos atstovai. Kai kurie iš sutrikimų yra palyginti reti, tačiau dėl to ne mažiau svarbūs ir keliantys daugybę psichhosocialinių problemų.
Vienas iš tokių – transseksualumas. Lietuvoje šiuo metu naudojamame tarptautiniame ligų ir sveikatos problemų klasifikatoriuje (TLK–10–AM) transseksualumas žymimas kodu F64.0 ir apibūdinamas kaip noras gyventi priešingos lyties asmeniu ir būti juo laikomam, paprastai lydimas diskomforto dėl savo anatominės lyties ar jos netinkamumo jausmo, ir noras būti gydomam (-ai) hormonais bei chirurgiškai, kad kūnas kiek galima labiau atitiktų pasirinktą lytį.
Pirmą kartą terminą „transsexualismus“ pavartojo Magnus Hirschfeld 1923 m., 1930 pirmasis publikavo straipsnį apie lyties keitimo operaciją, tačiau tuo metu dar nebuvo aiškių skirtumų tarp transvestizmo, homoseksualumo ir transseksualumo.
1966 metais Harry Benjamin, endokrinologas, parašė knygą „Transseksualumo fenomenas“, kurioje išskyrė transseksualumo lygius pagal „sunkumą“ bei aprašė „tikrąjį“ transsekualizmą („tikri transseksualai jaučia, kad priklauso priešingai lyčiai, nori funkcionuoti kaip priešingos lyties atstovai, ne tik taip atrodyti. Savo lyties organus, tiek vidinius, tiek išorinius, jie priima kaip bjaurias deformacijas, kurias būtina pašalinti chirurgiškai.“). Tik 1940 m. šis terminas įgavo dabartinę prasmę, o Amerikos psichiatrijos asociacijos psichikos sutrikimų klasifikacijos žinyne transseksualizmas pirmą kartą pasirodė 1980 m. (DSM-III) [3].
Išlieka daug neaiškumų sprendžiant transseksualumo epidemiologijos, etiologijos bei patogenezės klausimus.
Pristatomas klinikinis transseksualumo atvejis: pacientė A.K., 17 m., konsultuota ambulatoriškai, kreipėsi artimųjų reikalavimu. Nuo vaikystės pasižymėjo priešingai lyčiai būdingu elgesiu ir pomėgiais. 16 m. amžiaus suprato, kad „yra vyriškos lyties“, pra-dėjo rengtis vyriškais rūbais, vadintis vyrišku vardu, susirado draugę merginą. Apie metus laiko sugebėjo tai nuslėpti nuo artimųjų. Tirta vaikų stacionare Vilniuje įtariant procesinį susirgimą, po savaitės išrašyta dėl neadekvataus ir agresyvaus elgesio. Ambulatoriškai konsultuota psichologo – mąstymo pakitimų, būdingų procesiniam susirgimui, nerasta. Anamneziškai įtartas lyties tapatumo sutrikimas vaikystėje (F64.2). Šiuo metu diagnozuojamas transseksualumas (F64.0). Bet kokios pagalbos ar gydymo kategoriškai atsisako.
doi:10.5200/sm-hs.2012.031
Raktiniai žodžiai: transseksualumas, diagnostika
DOI: 10.5200/272
Pilnas tekstas: PDF