Vinsas Janušonis

Santrauka

Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti pacientų pakartotinęhospitalizaciją kaip reiškinį ar problemą sveikatospriežiūroje.Tyrimas vykdytas analizuojant Klaipėdos universitetinėsligoninės statistinius duomenis 2011-2014m. ir vertinant hospitalizacijos bei pakartotinėshospitalizacijos pacientų asmens duomenų (unikaliųasmens kodų) pagrindu. Pakartotinių hospitalizacijųsantykinis skaičius yra nedidelis − iš visopakartotinių hospitalizacijų buvo 14 proc., 30 dienųlaikotarpiu po ankstesnio išrašymo iš ligoninės – 6,8proc.Išvados: pakartotinių hospitalizacijų skaičius Klaipėdosuniversitetinėje ligoninėje yra santykinai nedidelisir kelis kartus mažesnis nei išsivysčiusioseEuropos šalyse ir JAV; pakartotinių hospitalizacijų30 dienų po ankstesnio išrašymo rodikliui labai turiįtakos tinkama išrašymo iš ligoninės procedūra, sudarytaremiantis priežastiniais pakartotinės hospitalizacijosveiksniais; pakartotinės hospitalizacijosrodiklis 30 d. po ankstesnio išrašymo gali būti vienuligoninių veiklos vertinimo rodiklių ir santykinaisveikatos priežiūros kokybės rodikliu; taikant pakartotiniųhospitalizacijų sistemines kompleksinesprevencijos priemones, jas galima sumažinti kartusumažinant ligoninių sveikatos priežiūros kaštus;Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija ir ligoniųkasos galėtų skirti didesnį dėmesį pakartotinėmshospitalizacijoms, kaip vienai iš sveikatos priežiūrosproblemų ir galimybių ligoninių sveikatos priežiūroskaštams mažinti.

Raktiniai žodžiai: pakartotinė hospitalizacija, ligonių išrašymas, pakartotinės hospitalizacijos rizikos veiksniai, pakartotinės hospitalizacijos prevencija
DOI: 10.5200/sm-hs.2014.103
Pilnas tekstasPDF

Atgal