Alvydas Juocevičius, Aušra Adomavičienė, Juozas Bernatavičius, Monika Jadzevičiūtė

Santrauka

Keičiantis visuomenės požiūriui į neįgalųjį asmenį, sudaromos platesnės sąlygos integruotis į visuomenę bei pilnavertį gyvenimą, sprendžiama ne ko neįgalusis negali atlikti, o ką gali ir nori, kaip savarankiška asmenybė. Todėl įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką yra svarbu kuo tiksliau įvertinti asmenų po NSP funkcinę būklę, savarankiškumą bei aplinkos veiksnius, turinčius įtakos darbiniam užimtumui. Pasaulinė sveikatos organizacija 2001 metais pateikė Tarptautinę funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikaciją (TFK), kaip biopsichosocialinį modelį, apimantį ir leidžiantį įvertinti visus asmens funkcionavimo aspektus. TFK taikymas leistų labiau atsižvelgti į asmens fizines galimybes, gebėjimus taikyti profesinius įgūdžius arba galimybes juos tobulinti bei įgyti naujų, t.y. atsižvelgti į asmens sveikatos būklės ir aplinkos komponentus. Tyrimo tikslas – įvertinti TFK taikymo privalumus, vertinant asmenų po nugaros smegenų pažeidimo funkcinę būklę, susijusią su darbiniu užimtumu. Tyrimas buvo atliktas 2012 metais „Landšafto terapijos ir rekreacijos centre“ Monciškių kaime, Šventojoje. Tyrime dalyvavo 51 asmuo po nugaros smegenų pažeidimo. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinktas prof. dr. J. Krause klausimynas „Life Situation Questionnaire” (LSQ). Tiesioginio stebėjimo metu buvo vertinamas asmenų po NSP funkcinis savarankiškumas ir mobilumas pagal FNT ir Bartelio indeksą. TFK versija asmenims po NSP pasirinkta norint įvertinti kūno funkcijas, veiklas ir dalyvumą, jų ribotumus bei aplinkybes.

Raktiniai žodžiai: nugaros smegenų pažeidimo (NSP); Tarptautinė funkcionavimo; neįgalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK); funkcinis savarankiškumas; darbinė veikla
DOI: 10.5200/374
Pilnas tekstasPDF

Atgal