Algirdas Juozulynas
Santrauka
Straipsnyje analizuojama sveikatos sąlygojamos gyvenimo kokybės sisteminė struktūra ir jos raida su amžiumi. Tyrimui naudotas PSO klausimynas WHOQOL–100. Apklausta 1233 Vilniaus miesto gyventojai. Imtis reprezentatyvi tikimybinė.
Duomenys analizuoti faktorinės analizės metodu skaičiuojant koreliacijas tarp visų klausimyno rodiklių. Buvo išskirti šeši latentiniai veiksniai, kurie paaiškino 45,55 proc. bendrosios dispersijos. Nors gauta sisteminė struktūra skyrėsi nuo klausimyno tiesinės struktūros, tyrimas patvirtino raidos tendenciją: didėjant amžiui gyvenimo kokybė prastėja. Prioritetiniu latentiniu veiksniu buvo išskirta įsitikinimų pozicija, kurią formavo dvasinio ir socialinio turinio rodikliai. Jis paaiškino 10,51 proc. bendros dispersijos. Sisteminėje raidoje taip pat svarbų vaidmenį atlieka medicinos paslaugų poreikio latentinis veiksnys, kuris didėja su amžiumi ir ypač sustiprėja po 50 metų amžiaus. Rezultatai rodė, kad apie penkiasdešimtuosius gyvenimo metus įvyksta visų latentinių veiksnių kokybinis virsmas link neigiamų reikšmių. Tai rodo, kad apie 50-sius gyvenimo metus sustiprėja sveikatos sąlygojamos gyvenimo kokybės socialinė rizika.
Raktiniai žodžiai: Gyvenimo kokybė, socialinė rizika, amžius.
DOI: 10.5200/65
Pilnas tekstas: PDF